Neįgaliesiems

 Grybas operacija

Lietuvos medikai atlieka unikalias operacijas, padedančias esant įvairiems varpos defektams. Vyrui, kurio šlaplė atsivėrė netipinėje vietoje – ne varpos gale, o šone, buvo atlikta ne viena operacija, tačiau jos padėdavo tik laikinai. Galiausiai sprendimas rastas vietoj odos į pažeistą vietą persodinus burnos gleivinės audinius.

Sprendimo ieškojo beveik pusantrų metų

Vaikystėje Lukui, kurio buvo suformuotas naujas šlaplės kanalas iš jo odos audinių, kurie būdavo imami iš pačios varpos arba kirkšnies. Tačiau oda nėra palankus audinys formuoti šlapimo takams. Ji nepritaikyta skystai terpei, todėl gerokai didesnė tikimybė, kad šlaplė surandės, atsiras vadinamoji striktūra, t. y. kanalas susiaurės, apsunkindamas šlapimo pratekėjimą.

Dėl sutrikimo, kurį turi Lukas, būna silpna šlapinimosi srovė, dėl to šis veiksmas labai užtrunka, kamuoja dažnas šlapinimasis, neretai sutrinka ir lytinė funkcija, nes sutrikdomas sėklos išsiveržimas. Pasak gydytojų, šis sutrikimas kai kuriems pacientams gali sukelti nevaisingumo problemų.

„Kadangi vaikystėje buvo atliktos operacijos ir defektas pašalintas, gyvenau normalų gyvenimą. Jokių problemų nebuvo, niekuo nesiskundžiau. Paskutinė operacija buvo atlikta paauglystėje. Viskas buvo gerai, bet po kurio laiko susiformavo striktūra. Pagrindinis simptomas, kuris mane vargino, – tai labai ilgas šlapinimosi procesas. Kol pilnai ištuštini šlapimo pūslę, gali praeiti penkios ar net septynios minutės. Psichologiškai su tuo dar galima susitaikyti, bet tai labai sunku fiziškai, labai vargina“, – atviravo 35 metų vyras.

Paklaustas, ar nebuvo gėda kreiptis į gydytojus, Lukas tikino, kad kai problema taip prispaudžia, kad negali normaliai gyventi, gėda dingsta. „Vos tik atsirado simptomai, iškart pradėjau vaikščioti po konsultacijas. Bėda ta, kad informacijos, kaip spręsti problemą, yra labai mažai. Esu kreipęsis į daug specialistų, bet ši sritis labai siaura. Galiausiai vienos konsultacijos metu gavau patarimą kreiptis į gydytoją, kuris specializuojasi moderniose plastikos operacijose.

Taip atsidūriau pas Aivarą Grybą ir, jo įtikintas, ryžausi operacijai Vilniaus miesto klinikinės ligoninėje. Man reikėjo pašalinti seną audinį ir įsodinti naują. Iki tol buvau sulaukęs įvairių pasiūlymų, tačiau jiems nesiryžau. Pavyzdžiui, buvo siūlymas atverti šlapinimosi kanalą kitoje vietoje, tačiau man tai nepasirodė rimta“, – pasakojo vyras.

Medikas ragina vyrus nesigėdyti 

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo urologo A.Grybo, pastaruoju metu pripažįstama, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai reikia atkurti šlaplės kanalus, panaudojant burnos gleivinę. Ji geriau prigyja šlapimo takuose ir būna gerokai mažesnė striktūrų rizika.

„Tai nėra visiškai nauja metodika. Mūsų klinikoje ji taikoma dvejus metus, Kauno klinikose – dar seniau. Aš pats jos mokiausi Jungtinėje Karalystėje, Šefildo universiteto klinikose. Minėtą pacientą operavome jungtinėmis pajėgomis – kartu su dr. Dariumi Trumbecku iš Kauno klinikų. Pagalbą pasikvietėme norėdami kuo geresnio rezultato. Mat tai kartotinė operacija. Ji truko apie tris valandas, kadangi reikia operuoti dvi sritis. Panaudojome 6 cm ilgio fragmentą iš vidinės žando dalies ir iš jo suformavome naują šlaplės kanalą. Žaizdos po šios operacijos gyja gerai. Jau kitą dieną pacientas gali valgyti skystą maistą, o po 3-4 dienų – kramtyti. Galutinai burnos žaizda sugyja per savaitę, šlaplės žaizda – per dvi savaites“, – aiškino medikas.

Gali tapti išsigelbėjimu žmogui

Pasak jo, tai nėra pirmo pasirinko operacija. Iš pradžių išbandomi kiti, paprastesni gydymo būdai, bet kai jie neefektyvūs ir simptomai vis atsinaujina, ši moderni operacija žmogui yra išsigelbėjimas. Tai nėra dažna problema. Šiemet A. Grybas savo ligoninėje atliko keturias tokias operacijas, tačiau mano, kad tokių pacientų turėtų būti daugiau. Tiesiog vis dar trūksta informacijos apie naujausius gydymo būdus arba pacientai viskuo nusivilia, nesitiki, kad jiems dar kažkas gali padėti, ir gyvena su vamzdeliu pilve, per kurį nuteka šlapimas. Mat dėl susiaurėjusios šlaplės ilgainiui visai sustoja šlapinimosi procesas.

Medikas ragina vyrus nesigėdyti ir kreiptis į urologą, vos tik jie pastebi šlapinimosi sutrikimus. „Paprastai žmonės kreipiasi, įveikia gėdą, kadangi tai iš tiesų varginantis simptomas ir gyvenimo kokybę bloginantis simptomas. Ilgas šlapinimasis, dažnas vaikščiojimas į tualetą, kartais skausmingas šlapinimasis, jausmas, kad pasišlapinta ne iki galo – tai pirmieji požymiai, dėl kurių būtina kreiptis į urologą. Tikrai nereikia kentėti, kol visai taps neįmanoma, nes šiandien jau yra galimybių spręsti šias problemas“, – tikino pašnekovas.

 

15min, 2016 12 29

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/vyriskas-problemas-issprende-unikali-operacija-audinys-is-burnos-buvo-persodintas-i-varpa-541-728218

 

 

 

15578661 1192382444178388 4504326912651114979 n

Gruodžio 9 dieną visame pasaulyje buvo minima tarptautinė antikorupcijos diena. Ta proga Sveikatos apsaugos ministerija kasmet organizuoja antikorupcinių iniciatyvų atranką. Lietuvos Respublikos Seime Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė ir sveikatos apsaugos ministras, profesorius Aurelijus Veryga apdovanojo tas šalies įstaigas ir organizacijas, kurios šiais metais neliko abejingos sveikatos sistemos pažangą temdančioms korupcijos reiškiniams.

Šiemet konkurso lyderiu tarpe kitų pripažinta ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, sugalvojusi „Antikorupcinio pagardo gydytojams“ receptą.  Ligoninėje jau tradicija tapo rudens gėrybių ir grožybių paroda. Šiemet parodos tema buvo „Rudens pagardų receptai“. Parodoje buvo dalinamasi įvairiausiais pagardų receptais ir skanaujamos kolegų pagamintos kulinarinės mandrybės. Iniciatyva, skirta korupcijos prevencijai sveikatos apsaugos srityje buvo sekanti: tarp daugybės įvairiausių pagardų receptų buvo ir pagardas, pavadinimu „Antikorupcinis“, kuris pagydo nuo noro imti nedeklaruotą atlygį už suteiktą paslaugą. Paragauti šio pagardo privalėjo kiekvienas. Iniciatyva – linksma ir žaisminga, tačiau juk ne tik bizūnu ar veiksmingumo pagrindimu skaičiais  yra keičiami blogieji įpročiai.

Apdovanojimų LR Seime metu VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius visiems susirinkusiems perskaitė Antikorupcinio pagardo receptą, kurio sudėtis sekanti: lygiomis dalimis – atjautos, meilės, atsakingumo, savigarbos, abipusio pasitikėjimo; vartoti prieš kiekvieną pacientą; recepto galiojimas – amžinai. Receptus direktorius išdalino Seimo nariams, linkėdamas visiems, dirbantiems su žmonėmis, niekada nepamiršti vartoti visų recepto sudedamųjų dalių. Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kolektyvui įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Padėkos raštą „Už 2016 m. antikorupcinę iniciatyvą „Rudens pagardų receptai“ ir dailininko Mantvydo Lasinsko sukurtą atminimo ženklą. Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga VMKL kolektyvui įteikė Padėką: „Tarptautinės antikorupcijos dienos proga nuoširdžiai dėkoju Jums už pažangias korupcijos prevencijos  idėjas. Tegu Jūsų sukurtas „antikorupcinis pagardas“ sustiprina medicinos darbuotojų atsparumą kyšiams. Linkiu Jums puikios sveikatos, entuziazmo ir progresyvių idėjų.“

Sveikindamas visus antikorupcinių iniciatyvų konkurso dalyvius sveikatos apsaugos ministras pabrėžė: „Korupcija – tai vėžys, kuris „ėda“ sveikatos sistemą iš vidaus, griauna visuomenės pasitikėjimą. Vienysime pastangas, kad visuomenėje neliktų net minties, jog neoficialūs mokėjimai medicinoje gali egzistuoti. Korupcijos prevencija – bus vienas esminių mūsų veiklos prioritetų“.

Taip pat antikorupcinių iniciatyvų lyderiais pripažinti: VšĮ Lazdynų poliklinika ir Tranparency International“ Lietuvos skyrius, kartu įgyvendinę antikorupcinį projektą – Socialinio dizaino tyrimas „Vitaminų laboratorija“, Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos už šokio projektą „Kyšiams – ne“; VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, Šiaulių Gegužių progimnazijoje organizavusi piešinių konkursą „Ačiū, gydytojau“ ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos laikraštyje inicijavusi rašinių konkursą „Korupcija – praeities šešėlis?“. Už aktyvią veiklą padėkota ir Jaunųjų gydytojų asociacijai.

 

Cistinė fibrozė yra įgimta paveldima liga, pažeidžianti visų gleives gaminančių liaukų veiklą. Kadangi pažeidžiama visų gleives gaminamų liaukų veikla, liaukų sekretas (gleivės) tampa tąsus, lipnus, klampus, primena klijus. Gleivės lengvai užkemša įvairių organų, dažniausiai plaučių ir kasos latakus. Bronchų užsikimšimas nulemia blogą plaučių ventiliaciją, todėl tokie vaikai labai dažnai serga įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis. Kasos latakėlių užsikišimas nulemia svarbiausių virškinimo fermentų trūkumą žarnyne. Nesuskaidytų maisto medžiagų organizmas negali pasisavinti  ir panaudoti kaip būtinų energinių resursų, todėl  jos pašalinamos su išmatomis. Tokių vaikų išmatos gausios, riebios, sunkiai nuplaunamos ir neįprasto kvapo. Šiems vaikams nuolat trūksta įvairių, ypač riebaluose tirpių vitaminų, jie blogai auga ir vystosi.   

Cistinės fibrozės gydymas nuolatinis, kompleksinis ir sudėtingas. Jo apimtis užtikrinti gali tik CF specialistų komanda specializuotame cistinės fibrozės centre. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į tinkamą mitybą, pakaitinį gydymą kasos fermentais, kvėpavimo takų priežiūrą, kvėpavimo takų išskyrų suskystinimą ir infekcijos gydymą bei kontrolę.

Cistinės fibrozės centras Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikoje faktiškai veikia nuo 1967 metų. Per tuos metus pasiekta puikaus pacientų išgyvenimo rodiklių bei pačių pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimo. Centre gydomi pacientai aprūpinami ne tik medikamentais, fizinės medicinos priemonėmis, bet ir padidinto kaloringumo specializuotais maisto produktais. Tačiau toli gražu ne visos normaliam tokių pacientų gyvenimui būtinos priemonės yra kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl nuolat susiduriame su skaudžia tiesa: namo išvykę pacientai nebegauna pilnaverčio kompleksinio gydymo ir grįžta į ligoninę dėl ligos paūmėjimo gerokai dažniau, nei tai turėtų būti pagal numatomą ligos eigą. Dažni paūmėjimai reiškia greitesnį ligos progresavimą ir nuolatinį vaiko sveikatos blogėjimą, iki jis  kankinamai miršta lėtai uždusdamas.

Šį artėjančių švenčių ir gerumo laikotarpį kreipiamės į Jus, Geros Valios Žmones, prašydami aukoti lėšų tokiems ligoniams būtinų specializuotų maisto mišinių bei kvėpavimo funkciją gerinantiems aparatams įsigyti. Jūsų parama vaikams, sergantiems cistine fibroze, reiškia ateitį, kurioje jie galės mokytis, dirbti, kurti asmeninį gyvenimą, nes jiems šios priemonės suteikia galimybę GYVENTI.

Padėti galite pervesdami bet kokio dydžio piniginę auką į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės paramos sąskaitą LT387044060007990177 AB SEB banke, su nuoroda „Parama CF sergantiems vaikams“.

 

20161122 094219 min

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atidarytas kapitaliai rekonstruotas Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrius su nauja angiografijos įranga. Naujojo angiografo dėka bus galimybė anksčiau aptikti ligos pažeistą vietą ir taip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Šis aparatas „gudresnis“, ryškiau matomas vaizdas, jis saugesnis – mažesnė rentgeno spindulių apšvita tiek pacientui, tiek personalui.  Angiografija – (diagnostikos metodas neurologinei ir kraujagyslių sistemoms tirti) - nepakeičiama šių dienų diagnostikoje, nes pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Sergančių šiomis ligomis kasmet vis daugėja.

Naujuoju aparatu VMKL Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuje invazinės angiografijos pagalba bus atliekamos visi kraujagyslių sistemos tyrimai, diagnozuojamos ir gydomos amžiaus rykšte vadinama ligos - aterosklerozės - pažeistos kraujagyslės. Invazinės angiografijos pagalba diagnozuojama ir viena klastingiausių ligų - aneurizma.

Būtina žinoti: jokių simptomų, o kai liga pratrūksta – mirštama per porą valandų

Tai tarsi tiksinti bomba: jokių išankstinių simptomų, o į netikėtai pervėrusį skausmą, įspėjantį, kad reikia kuo greičiau vykti į ligoninę, dažnai reaguojama netinkamai. Būtent taip pasireiškia aneurizma – mažai kam žinomas kraujagyslių defektas, galintis paliesti kiekvieną iš mūsų. 

Perpūstas balionas sprogsta – kraujagyslė taip pat

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo kraujagyslių chirurgo Tomo Baltrūno, aneurizmą galima būtų įvardinti kaip arterijos išsiplėtimą, kai išsipūtusios kraujagyslės diametras tampa pusantro karto didesnis nei įprastai. Dėl įvairių priežasčių – aukšto kraujospūdžio ar jungiamojo audinio defektų – arterija tam tikroje vietoje pradeda plėstis. Aneurizma plečiasi baliono principu. Pradėti pūsti balioną sunku, vėliau tai daryti vis lengviau ir jis pučiasi greičiau. Pasiekęs tam tikrą ribą, balionas, kaip ir kraujagyslė, gali bet kada sprogti. Vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją. „Yra nemažai žmonių, kurių pilvo aorta šiek tiek prasiplėtusi. Jeigu ji plečiasi lėtai, po 1–2 mm per metus, dažnas žmogus per savo gyvenimą plyšimo net ir nesulauks. Rizikos atskaitos taškas, kai sprendžiama dėl gydymo, – 5,5 cm aneurizmos skersmuo vyrams ir 5 cm skersmuo moterims. Kai aneurizmos skersmuo pasiekia 7 cm, metinė plyšimo rizika siekia net per 20 proc.“, – teigė medikas. Vystantis aneurizmai, žmogus nieko nejaučia, nėra absoliučiai jokių simptomų. Todėl vienintelis būdas ją aptikti – atsitiktinai, darant vidinių organų echoskopiją.

Tiesa, kitose šalyse vyksta patikros programos, pagal kurias tikrinami visi vyrai nuo 65 metų. Šių patikros programų metu aneurizma nustatoma 2–3 proc. pacientų. Kadangi aneurizma vystosi gana ilgai, dažniausiai ji diagnozuojama vyresniame amžiuje. Paskaičiuota, kad valstybei finansiškai apsimoka tikrinti savo piliečius nuo 65 metų. Vyrai išskiriami todėl, kad vyriška lytis – įrodytas aneurizmos rizikos veiksnys, kaip ir amžius, rūkymas bei hipertenzija. Moterims aneurizma vystosi rečiau, tačiau didesnė rizika, kad ji greičiau plyš, todėl ir saugus skersmuo joms nustatytas mažesnis. Pilvas tiriamas todėl, kad apie 90 proc. visų aneurizmų randama būtent čia.

Plyšus aneurizmai išgelbėti pavyksta tik 30 proc. pacientų

Vienintelis aneurizmos gydymo būdas – chirurginis, kuris gali būti dvejopas. Vienu atveju daromas atviras pjūvis ir, pašalinus aneurizmą, jos vietoje įsiuvamas protezas. Kitu atveju per mažus pjūvius kirkšnyse įvedamas protezas, užmautas ant stento, ir kaip karkasas įvedamas į aortą. Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. „Šio gydymo privalumas, kad artimuoju periodu komplikacijų skaičius labai mažas, visi pacientai atlaiko šias procedūras ir rezultatai būna labai geri, bet kasmet reikia kartoti kompiuterinę tomografiją, nes ilgainiui vis atsiranda įvairių komplikacijų. Todėl jei žmogus jaunas, siūlomos atviros operacijos, kurios ilgaamžiškesnės. Vyresnio amžiaus pacientams, kurie turi puokštę gretutinių ligų, daroma minimaliai invazinė operacija“, – pasakojo T.Baltrūnas. Pašnekovo teigimu, bet kuriuo atveju operacija daroma tik tada, kai nusprendžiama, kad pooperacinių komplikacijų rizika mažesnė nei tikimybė, kad per artimiausius metus aneurizma plyš. Tačiau Lietuvoje atliekama net keturis kartus mažiau planinių operacijų, nei turėtų būti pagal gyventojų skaičių.

Vokietijoje dėl pilvo aortos aneurizmų per metus gydoma apie 15 tūkst. pacientų. Lietuvos populiacijoje tai sudarytų 560 atvejų arba 4,7 karto daugiau. Danijoje gydoma per 1000 tokių pacientų per metus. Palyginus Danijos ir Lietuvos gyventojų skaičių, tai būtų 5 kartus daugiau nei Lietuvoje. „Tai nereiškia, kad esame genetiškai unikalūs, tiesiog tie žmonės „suplyšta“ kažkur pas save namuose ir miršta. Kai aneurizma plyšta, pagalba tampa labai sudėtinga ir brangi, o rezultatas menkas. Deja, atvejų, kai pas mus patenka pacientai su plyšusia aneurizma, būna ir tai nėra visiška retenybė.  Kai žmogus atvyksta su atsitiktinai aptikta aneurizma, pavyzdžiui, jis tikrinosi prostatą, o echoskopuotojas pamatė, kad dar ir išsiplėtusi aorta, operacinių komplikacijų skaičius telpa į 3 proc., o kai kuriais metais siekia vos 1 proc. Visai kas kita, kai žmogus atvyksta su jau plyšusia aneurizma, kartais atvežamas jau ir be sąmonės. Tokiais atvejais mirtingumas – apie 70 proc.“, – teigė medikas.

2015 m. Lietuvoje buvo atlikta 81 atvira operacija dėl pilvo aortos aneurizmos, 63 endivaskulinio gydymo procedūros. Plyšusių aneurizmų registruota 42.

Kur aneurizmos pavojingiausios

Aneurizma gali susidaryti bet kurioje arterijoje, tačiau pavojingiausia jos lokalizacija – aortoje. Tai didžiausia organizmo kraujagyslė, išeinanti tiesiai iš širdies. Plyšus aortai žmogus nukraujuoja ir miršta dažniausiai per kelias valandas. Skaičiuojama, kad apie pusę žmonių net nespėja patekti pas medikus, kadangi neatpažįsta aneurizmos požymių.

Taip pat pavojinga, jeigu aneurizma plyšta arti smegenų. Nors kraujagyslės čia nedidelės, kraujavimas nestiprus, bet kai kraujas užpila smegenis, netenkama tos dalies smegenų funkcijos. Plyšus aneurizmai pajuntamas didžiulis skausmas nugaroje ar kitoje netoli aneurizmos esančioje srityje, o vėliau dėl nukraujavimo netenkama sąmonės. Jei plyšta ne tokia stambi kraujagyslė, nukraujavimas gali užsitęsti iki kelių dienų.

 

Inga Saukienė

15min, 2016 12 04

20161130 121218min 20161130 121322min

 

20161130 122512min20161130 130241min  

Lapkričio 30 d. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atidarytas kapitaliai rekonstruotas Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrius su nauja angiografijos įranga – angiografu INOVA.

Į atidarymo šventę atvyko svečiai: Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas, Sveikatos komiteto pirmininkė Aukė Kontrimienė, Vilniaus miesto savivaldybės poliklinikų vadovai, kiti svečiai. 

Įrangos ir skyriaus įrengimas ligoninei kainavo per milijoną eurų. Naujojo angiografo dėka bus galimybė anksčiau aptikti ligos pažeistą vietą ir taip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Šis aparatas „gudresnis“, ryškiau matomas vaizdas, jis saugesnis – mažesnė rentgeno spindulių apšvita tiek pacientui, tiek personalui. Galinga angiografinė įranga ligoninei yra ypatingai svarbi, turint omenyje negailestingą statistiką, kad pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai, o sergančių šiomis ligomis kasmet vis daugėja. Angiografija – diagnostikos metodas neurologinei ir kraujagyslių sistemoms tirti. Tai vidaus organų, dažniausiai širdies, kraujagyslių rentgenoangiografinis tyrimas, suleidus į jas kontrastinės medžiagos. Naujuoju aparatu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje bus atliekama ir koronarinė invazinė procedūra – koronografija. Iki šiol koronografijas atlikdavo vienintelė sostinės gydymo įstaiga. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Santariškių klinikų bendra iniciatyva pradėta bendradarbiauti, siunčiant pacientus koronografijos procedūrai į mūsų ligoninę. Šis tyrimas žmonėms yra gyvybiškai reikalingas, nors jo laukti reikėdavo 3-4 mėnesius. Pacientą gali ištikti infarktas, nespėjus sulaukti paslaugos. Be šio tyrimo šiuolaikinė kardiologija gyvuoti negali. Atliekant koronografijos tyrimą VMKL Invazinės diagnostikos ir endoprotezavimo skyriuje, bus sumažinti visos Lietuvos pacientų srautai, laukiantys širdies kraujagyslių tyrimo. Be to, invazinės angiografijos pagalba yra diagnozuojamos ir gydomos amžiaus rykšte vadinama ligos - aterosklerozės - pažeistos kraujagyslės. 

 

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) lapkričio 14–20 dienas paskelbė Pasauline supratimo apie antibiotikus savaite, kurios šūkis: „Antibiotikai: vartok  atsakingai“. Taip PSO išreiškė palaikymą nuo 2008 m. Europos Sąjungoje kiekvieną lapkričio 18 dieną minimai Europos supratimo apie antibiotikus dienai, kurios tikslas – skatinti racionalų antibiotikų vartojimą bei informuoti visuomenę apie didėjančio atsparumo antibiotikams grėsmes.

Lietuvoje antimikrobinių preparatų  suvartojama tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje, tačiau ypač daug antimikrobinių preparatų skiriama ligoninėse – pagal tai esame antrieji Europos Sąjungoje. Šalyje daugėja atsparių antibiotikams gramneigiamų bakterijų (K. pneumoniae, P. aeruginosa, E. coli) ir pagal šiuos rodiklius Lietuva stipriai viršija Europos vidurkį, sparčiai plinta atspari antibiotikams  tuberkuliozė.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl antibiotikams atsparių bakterijų mažėja antibiotikų veikimo efektyvumas ir tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo bei mirties priežastimi. Tyrimais nustatyta, kad neteisingas antimikrobinių vaistų vartojimas  didina mikrobų atsparumą. Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia įvairios priežastys: netinkamas vaistų parinkimas, savigyda, virusinių ligų gydymas antibiotikais, gydymo trukmės ir dozių nesilaikymas. 

„Atsakingas antibiotikų vartojimas – tai kiekvieno iš mūsų indėlis į antibiotikų efektyvumo išsaugojimą bei sparčiai plintančio antimikrobinio atsparumo mažinimą. Turėtume žinoti, kad antibiotikai nepadeda sergant gripu ar peršalus. Antibiotikai neveikia virusų ir todėl negydo virusinės kilmės ligų. Gydymą antibiotikais gali skirti tik gydytojas,  negalima jų vartoti savo nuožiūra. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų – suvartoti visus skirtus antibiotikus, vartoti vienodais laiko tarpais. Antibiotikai nemalšina skausmo ir negydo visų ligų, – sako Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė. – Be reikalo vartojant antibiotikus, skatinamas atsparių bakterijų atsiradimas, jos lengvai plinta. Tik bendros pastangos – medicinos ir veterinarijos sektorių bendradarbiavimas bei gyventojų supratimas ir teisingas elgesys – gali padėti išvengti situacijos, kai neturėsime efektyvių vaistų, gydyti infekcines ligas.“

Eurobarometro atlikti tyrimai patvirtina, kad vykdomos supratimo apie antibiotikus prevencinės kampanijos yra efektyvios ir gyventojų savigyda antibiotikais Europoje sumažėjo 5 procentais.

Supratimo apie antibiotikus dienos iniciatyvą palaiko Sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas, įvairias supratimo apie antibiotikus akcijas vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kitos valstybinės ir visuomeninės organizacijos. Pagrindinis šių akcijų tikslas – skleisti informaciją visuomenei, kad kiekvienas jos narys suprastų, jog ir nuo elgsenos priklauso, ar turėsime efektyvių antibiotikų prieš bakterijas.

Daugiau informacijos apie Pasaulinę supratimo apie antibiotikus savaitę ir Europos supratimo apie antibiotikus dieną – 
http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/uzkreciamuju-ligu-valdymas/antimikrobinis-atsparumas

 

 

Mecejus Bauzyte min

Nuotr.: gydytojas ginekologas dr. Gediminas Mečėjus ir gydytoja ginekologė Eglė Baužytė, Europos ginekologinės endoskopinės chirurgijos kongresas, Briuselis.

Vasarą Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriuje gydytojas ginekologas dr. Gediminas Mečėjus atliko unikalią operaciją. Moters gimdoje išsikerojusi mioma (auglys) svėrusi net 4,4 kilogramo, buvo pašalinta laparoskopu. Operacija truko beveik šešias valandas. Tai buvo pirmas atvejis šalies medicinos istorijoje, kai tokio dydžio gimdos auglys pašalintas laparoskopu. Didžiausias iššūkis medikams buvo, kaip neatvėrus pilvo perrišti kraujagysles ir susmulkinti dauginį auglį. Įvykis nepraėjo nepastebėtas. Spalį Briuselyje vykusiame kasmetiniame Europos ginekologinės endoskopinės chirurgijos kongrese dr. Gedimino Mečėjaus  stendinis pranešimas „Sėkmingas 4400 g svėrusio gimdos kūno pašalinimas laparoskopiniu būdu – pasiekimas vertas Gineso rekordų knygos“ buvo įtrauktas į dešimties geriausių stendinių pranešimų sąrašą. 

 

Lrytas, 2016 06 08: "Dėl milžiniško auglio pilve vilnietė buvo lyg be liemens" 

http://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/del-milzinisko-auglio-pilve-vilniete-buvo-lyg-be-liemens.htm

 

Radiologijos centras „Affidea Lietuva“, esantis Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, paslaugas teikia šioms pacientų grupėms sekančia tvarka:

Stacionarine tvarka gydomų pacientų grupei – tyrimai šiai pacientų grupei atliekami pagal UAB „Affidea Lietuva“ ir ligoninių sudarytas sutartis dėl brangiųjų tyrimų atlikimo. UAB „Affidea Lietuva“ ligoninių siunčiamiems pacientams atlieka tyrimus, o už juos apmoka ligoninės. Ligoninėms išlaidas kompensuoja teritorinės ligonių kasos pagal ligoninių ir teritorinių ligonių kasų sudarytas sutartis.

Ambulatorine tvarka gydomų pacientų grupei – tyrimai šios grupės pacientams yra kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto lėšų pagal UAB „Affidea Lietuva“ su teritorinėmis ligonių kasomis sudarytas sutartis. Tyrimai pacientams kompensuojami iš PSD fondo biudžeto lėšų tik tais atvejais, kai: 1) pacientas yra apdraustas PSD; 2) pacientas UAB „Affidea Lietuva“ padaliniui pateikia antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo specialisto teisės aktų nustatyta tvarka užpildytą ir išduotą siuntimą; 3) pacientui siuntimas užpildytas ir išduotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir joje dirbančio gydytojo specialisto, kurie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti siuntimus iš PSD fondo biudžeto lėšų kompensuojamiems tyrimams; 4) pacientui išduotas siuntimas atitinka aktualios redakcijos Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-06-28 įsakymu Nr. V-636, sąlygas ir reikalavimus; 5) Pacientui siuntimas išduotas esant indikacijoms, kurios nurodytos aktualios redakcijos Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos, daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos bei kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-05-10 įsakymo Nr. 229.

Dėl tyrimų atlikimo šiai pacientų grupei siunčiančioms įstaigoms nebūtina sudaryti sutarčių su UAB „Affidea Lietuva“.

Komerciniams pacientams – tyrimai šiai pacientų grupei nėra kompensuojami iš PSD  fondo biudžeto lėšų, todėl pacientai už tyrimus moka patys arba už juos moka kiti asmenys. Paprastai tai pacientai, kurie nėra drausti Privalomuoju sveikatos draudimu, neturi gydytojo specialisto išduoto siuntimo, atitinkančio aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus arba pacientai, norintys pasidaryti tyrimą skubos tvarka. Tyrimams taikomos UAB „Affidea Lietuva“ nustatytos kainos, kurios skelbiamos interneto svetainėje www.affidea.lt bei padaliniuose.

Dėl tyrimų atlikimo šiai pacientų grupei siunčiančioms įstaigoms taip pat nebūtina sudaryti sutarčių su UAB „Affidea Lietuva“, jei pacientai už tyrimus sumoka patys UAB „Affidea Lietuva“ tyrimų centre.