Neįgaliesiems

20161005 102634

Duris atvėrė vienas moderniausių ir didžiausių šalyje „Affidea Lietuva“ radiologinės diagnostikos centras. Skaičiuojama, kad kiekvieną mėnesį šiame centre, kuris įsikūręs Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, bus aptarnaujama pustrečio tūkstančio pacientų. Jie dėl rentgenodiagnostikos, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų galės kreiptis 16 valandų per dieną (8:00-24:00), 7 dienas per savaitę. Atidarymo renginyje apsilankęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius džiaugėsi privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimu, kuris, tikėtina, sutrumpins pacientų eiles ir leis laiku aptikti ligas.

Į modernų diagnostikos centrą investuota daugiau kaip 4 mln. eurų. Prie šios sumos prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kurios meras Remigijus Šimašius, džiaugėsi galutiniu rezultatu. „Labai dažnai įvairūs medicinos pagerinimai mokesčių mokėtojams kainuoja didelius pinigus, užtrunka labai ilgai, o rezultatas būna nuviliantis. Šįkart turime tokį atvejį, kai ligoninės pacientai galės greičiau, pigiau, geriau atlikti tyrimus ir per 48 val. jau sulaukti jų rezultatų“, - sakė R. Šimašius.

Tuo metu VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius pabrėžė, kad naujasis centras ne tik padidins paslaugų prieinamumą, bet ir dėl aukščiausios kokybės įrengimų atsiras galimybė gydytojams anksčiau nustatyti diagnozę. „Lietuvoje nuolat tyrimų laukia šimtai žmonių, kenčiančių nuo skeleto ir raumenų, nervų, onkologinių bei kitų susirgimų. Medicinoje laikas labai svarbus. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo geresnės galimybės pritaikyti tinkamą gydymo metodą ir pacientui greičiau pasveikti. Nuo šiandien bet kuris pacientas skubos tvarka reikalingas paslaugas gaus per 12 valandų, o planine tvarka – per 48 valandas“, - teigė N. Markevičius.

Kompiuterinės tomografijos tyrimai pacientams bus atliekami moderniu, net 128 sluoksnių kompiuteriniu tomografu „GE Revolution EVO“, be to bus įgyvendinama apšvitos dozės mažinimo programa. Magnetinio rezonanso tyrimus (MRT) specialistai vykdys su net 1,5 T galingumo „GE Signa Explorer“ aparatu, kuris bus naudojamas ne tik įprastiniams, bet ir nišiniams tyrimams, tokiems kaip viso kūno magnetinio rezonanso tyrimas. Tarptautinis diagnostikos paslaugas teikiantis tinklas veikia 14 Europos šalių ir jam priklauso 140 centrų, kuriuose kasmet atliekama daugiau kaip 4,5 mln. tyrimų.

 

Giedrė Armalytė

2016 10 05 Delfi

 

 

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė jau šį rudenį pradės teikti naujas paslaugas sostinės gyventojams. Tiesa, kaip pabrėžia gydymo įstaigos vadovas dr. Narimantas Markevičius, norint užtikrinti aukštos kokybės paslaugas tenka ieškoti ir privačių investitorių. Žinoma, įgyvendinant įvairius projektus svarbus ir įstaigos darbuotojų indėlis. Ligoninės medikų iniciatyva prieš metus duris atvėręs Motinystės centras šiandien duoda rezultatų. Jame kasmet apsilanko 5 tūkstančiai besilaukiančių pacienčių. Gimdymų skaičius ūgtelėjo. Centre dirbantys medikai tikina neketinantys sustoti vietoje ir kuria naujus planus.  

 

Pasiekė buvusį lygį
Vilniaus mieto klinikinėje ligoninėje, kaip sako ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius, Akušerijos ir ginekologijos klinika šiuo metu yra viena geriausių. Prieš kelerius metus baigti rekonstrukcijos darbai, įrengtos aštuonios erdvios gimdyklos, aprūpintos modernia įranga, o tarp jų - ir budėjimo postai. Tiesa, prieš kelerius metus Santariškių klinikose atidarius gimdymo skyrių gimdymų skaičius sumažėjo, tačiau per pastaruosius metus auga ir net pasiekė buvusį lygį. 
Medikų teigimu, susilaukti vaikelio pastaruoju metu į Antakalnio klinikas atvyksta ir užsienietės. Daugiausia iš Baltarusijos, Kaliningrado. Pasak ligoninės vadovo, tarp skandinavų ženkliai auga ir dienos chirurgijos paslaugų paklausa, ypač plastikos chirurgijos srityje. Kas savaitę šiuo metu atliekamos penkios šešios vadinamosios komercinės operacijos.
Ligoninės vadovo teigimu, gimdymo skyrius ligoninėje yra ir laimė, ir nelaimė. Maža to, jo išlaikymas yra vienas brangiausių, o gimdymo eiga nuo gydytojo mažai kuo priklauso, nors rizikos kiekvienu atveju yra labai daug. Dr. N.  Markevičius įsitikinimu, pastaruoju metu gimdymų skaičius ligoninėje auga didelio gydytojų akušerių ginekologų indėlio dėka.

Motinystės centras
1-o Gimdymo skyriaus vedėjas Egidijus Jakiūnas sako, kad atidarius Motinystės centrą pradėjo augti ir gimdymų skaičius. „Šiame centre moterys gali lankytis nuo pat nėštumo pradžios: jas prižiūri gydytojas, skaitomos įvairios paskaitos, o vėliau moterys grįžta pas mus gimdyti“, - sako E. Jakiūnas.

Kasmet Motinystės centre apsilanko beveik penki tūkstančiai besilaukiančių moterų, trys tūkstančiai iš jų gimdo Antakalnio klinikose. „Kas mėnesį centre sulaukiame maždaug septyniasdešimt naujų pacienčių. Gimdyvėms yra įrengtos vienvietės ir dvivietės palatos. Pogimdyminėse palatose moterys gali būti kartu su vyrais – žodžiu, viskas taip, kaip ir visur. Štai vos prieš dvi savaites per vieną dieną priėmėme septyniolika gimdymų. Tai - savotiškas dienos rekordas“, - sako skyriaus vedėjas.
Pasak medikų, dviejuose gimdymo skyriuose teikiama aukščiausio lygio akušerinė pagalba, taikomi pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos bei gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos akušerinės operacijos. Nėščiosios ambulatoriškai konsultuojamos ir esant reikalui guldomos į stacionarą visą parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Ligoninėje veikia ir Akušerijos-patologijos skyriaus. Čia gydomos nėščiosios, esant komplikuotai nėštumo eigai, vaisiaus būklės sutrikimams, taip pat nėščios pacientės, sergančios sunkiomis kraujo, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis. Bendros klinikos darbuotojų vizitacijos metu akušeriai-ginekologai kartu su neonatologais, o esant reikalui su vidaus ligų gydytojais, genetikais, vaikų kardiologais ir kitų specializacijų medikais aptaria kiekvienos nėščiosios ir gimdyvės sveikatos problemas, jos laukiamo naujagimio augimo ir raidos ypatybes, numato tinkamą gimdymo bei naujagimio priežiūrą.

Dvigubas krūvis
Dar viena ligoninės stiprioji pusė - Vaikų klinika. Kaip sako jos vadovė doc. Odeta Kinčinienė, klinika išsiskiria tuo, kad čia visi pacientai nepilnamečiai ir didžioji dauguma jų - vaikai iki trejų metų.

„Kaip rodo statistika, daugiau nei pusė mūsų gydomų pacientų yra iki trejų metų. Išskirtinumas tas, kad personalui tenka bendrauti ne tik su mažaisiais pacientais, bet ir jų tėveliais, kurie dažnai ypač jaudinasi dėl atžalų. Dažnai dėl vaiko ligos tėvus kamuoja kaltės jausmas. Be to, vaikų ligos dinamika, ypač jei liga eina blogėjimo linkme, yra žymiai spartesnis. Kuo mažesnis vaikas, tuo liga greičiau formuojasi, todėl pavėluotą pagalbą gali lydėti blogos pasekmės. Taigi visas darbas turi vykti labai greitai. Kitas aspektas, kad dėl pastaruoju metus vykdomos sveikatos politikos ir pediatrų nebuvimo pirminėje grandyje pacientų srautas priėmimo skyriuje išaugo kelis kartus“, - sako gydytoja doc. O. Kinčinienė.
Medikė pabrėžia, kad anksčiau tokio srauto tikrai nebuvo.

Pasak medikų, dviejuose vaikų ligų skyriuose visą parą teikiama būtinoji pediatrinė pagalba, hospitalizuojami ligoniai planine bei skubiąja tvarka, teikiamos ambulatorinės konsultacijos. Naudojant pažangiausias technologijas, vaikui atliekami visi reikalingi tyrimai, taikomi šiuolaikiniai gydymo metodai.

Viename skyriuje per metus gydoma iki 2 tūkstančių pacientų, vaikų reanimacijoje – per 500 vaikų, suteikiama daugiau kaip 800 ambulatorinių konsultacijų. Skyriuje yra 30 lovų, iš jų 10 – pulmonologinio profilio. Tiesa, pasak medikų, šiemet dėl didelio pacientų srauto teko padidinti stebėjimo lovų skaičių.

„Brangios įrangos išlaikymas gydymo įstaigoms - finansinė našta“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius sako, jog norint pacientams teikti kokybiškas paslaugas reikia ieškoti ir privačių investuotojų pagalbos. Priešingu atveju, ligoninės tiesiog nepajėgs iš savo resursų nei įsigyti, nei išlaikyti modernios bei reikalingos įrangos. Kalbamės su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriumi dr. Narimantu Markevičiumi:


- Rudenį planuojate pradėti teikti naujas paslaugas pacientams. Kokios priežastys paskatino tokias investicijas?
- Pradėti reikėtų nuo to, kad banali kardiologija, be invazinės šiandien tokioje ligoninėje, kaip mūsų, neįsivaizduojama. Todėl ligoninė savo lėšomis, pasinaudodama lizingo paslaugomis, įsigijo naują angiografijos įrangą. Dabar vyksta intensyvūs rekonstrukcijos darbai – įrenginėjamas modernus Rentgenoangiografijos skyrius. Investicijos gydymo įstaigai - išties nemažos. Įrangos ir skyriaus įrengimas kainuos per milijoną eurų. Tačiau žiūrint į ateitį, kaip ir minėjau, kardiologijos skyrius be invazinių procedūrų neįsivaizduojamas.
- Kaip bus su pacientų srautais? Ar pavyks juos užtikrinti, kad įranga nestovėtų be darbo?
- Šiuo klausimu taip pat visus žingsnius pradėjome anksčiau. Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos turi daugiausiai patirties ir šiuo metu yra vienintelė sostinės gydymo įstaiga, atliekanti koronarines invazines procedūras. Faktas, kad jiems tenka ypač didelis pacientų srautas ir dėl to susidaro ilgos eilės. O tokiais atvejais pagalba turi būti suteikiama kiek įmanoma greičiau. Taigi jau dabar esame sudarę sutartį su jais, sukūrėme virtualų koordinacinį kardiologijos centrą ir pacientai, kuriems nereikalingos invazinės procedūros, siunčiami pas mus. Mes juos hospitalizuojame, ištiriame. Kai jau bus įkurtas minėtasis skyrius turėsime visas galimybes zonduoti. Santariškių klinikoms krūvis sumažės. Dabar ten planinės koronografijos pacientai priversti laukti tris keturis mėnesius.
- Galima sakyti, kad šis jūsų žingsnis prisidės ir prie Prezidentės inicijuotų pataisų dėl eilių gydymo įstaigose mažinimo?
- Taip, tai buvo mūsų ir Santariškių klinikų bendra iniciatyva, bendradarbiauti atliekant procedūras, kurios žmonėms yra gyvybiškai reikalingos. Jei koranografui susidaro eilė trims mėnesiams ar ilgiau, pacientą infarktas gali ištikti nespėjus jam sulaukti paslaugos. Esminis dalykas tas, kad tie trys mėnesiai yra labai ilgas laiko tarpas. Be šio tyrimo šiuolaikinė kardiologija gyvuoti negali. Vilniui, kuriame yra per šešis šimtus tūkstančių gyventojų, turėti iš principo vos vieną koronografijos centrą per mažai. Tokios kardiologinės procedūros pasaulyje priskiriamos prie banalių, be kurios jokie kiti žingsniai net neįsivaizduojami.

- Ligoninėje ir šiandien veikia Kardiologijos skyrius. Kaip vertinate jo veiklą?

- Taip, skyrius dirba seniai, vertinų jį labai gerai, tačiau niekas nestovi vietoje ir reikia tobulėti. Dirba jis visu pajėgumu, tik iki šiol neatlikdavome prieš tai minėtų invazinių procedūrų. Kraujagyslių chirurgijos skyrius - stiprus, tai puikiai iliustruoja skaičiai. Pavyzdžiui, sudėtingos aortos stentavimo procedūros. Jų per metus šalyje iš viso atliekama penkiasdešimt – penkiolika pas mus. Tokios procedūros atliekamos tik trijose gydymo įstaigose: pas mus, Santariškių ir Kauno klinikose. Kodėl taip yra? Pati procedūra - sudėtinga, be to, po jos reikia pacientus labai stebėti, sudėtingas jų slaugymas, o tam reikia ir specifinių įgūdžių, ir žinių.
- Tačiau tai ne vienintelis didelis pirkinys ir vykdomas projektas šiuo metu. Rudenį taip pat turėtų pradėti veikti naujas Radiologijos centras. Tiesa, norėdami įgyvendinti projektą pasirinkote gana neįprastą kelią, pritraukdami privačius investuotojus. Nesibaiminote?
- Taip, šiuo klausimu vyko ilgos derybos. Galiausiai savivaldybei palaiminus buvo sudaryta sutartis su privačiu investuotoju, kuris išsinuomoja mūsų seną Radiologijos centrą, į jį investuoji per keturis milijonų eurų. Centre bus įrengtas šimto dvidešimt aštuonių pjūvių kompiuterinis tomografas, magnetinis rezonansas, kurio ligoninė iki šiol neturėjo ir du naujos kartos rentgeno aparatai. Pati gydymo įstaiga iš savo resursų to tikrai nebūtų pajėgi įgyvendinti. Maža to, juk ir tokios brangios įrangos išlaikymas kainuoja be galo daug. Tarkim, vien kompiuterinis tomografas, tik dėl to, kad stovi, tai yra neskaičiuojant specialistų darbo, atlyginimų, remonto ir panašiai, per mėnesį gydymo įstaigai kainuoja šešis tūkstančius eurų. Maža to, įranga lūžta. Skaičiavome, kad kas dvejus metus tektų investuoti dar po šimtą tūkstančių eurų remontui. Todėl viską ekonomiškai įvertinus buvo priimtas toks sprendimas.
- Ar dėl tokių tyrimų ligoninė turės prioritetą?
- Privatus investuotojas ambulatoriškai aptarnaus visą Vilnių, bet pirmoje vietoje bus ligoninės pacientai. Jie užtikrins mums ir budėjimus. Ligoninė kaip dabar dirbo, taip dirbs toliau. Jei reikės rentgeno, ar kito tyrimo, viskas bus užtikrinta. Skubos tvarka turės padaryti per valandą. Ligoninė - socialiai jautrus objektas ir negali kažkam atiduoti funkcijos jos neužtikrinęs. Pacientai gali jaustis saugūs, sutartyje yra be galo daug saugiklių. Net ir tokiu atveju, jei įranga lūš, investuotojas yra įsipareigojęs reanimobiliu kuo skubiau gabenti pacientą ten, kur viskas veikia. Jokių kvotų: kiek reikės ligoniams, tiek ir bus atliekama tyrimų. Mokama bus pagal ligonių kasų numatytus įkainius. Rentgenas, kompiuterinis tomografas gydymo įstaigai labai reikalingi, tačiau pagal gaunamą apmokėjimą už paslaugą to nelabai įmanoma padaryti. Kodėl? Nes paslaugos balas nėra adekvatus gaunamoms lėšoms, kurių nelabai pakanka įrangai išlaikyti.
- Nemažai važinėjate ir po užsienio šalių gydymo įstaigas. Ar yra tekę matyti, kad valstybinės gydymo įstaigos brangios įrangos pirkimus spręstų kartu su privačiais investuotojais?
- Tokių pavyzdžių tikrai yra. Tačiau, kalbant apie Lietuvą, galima sakyti, kad priėjome ribą, kai be tokių investicijų sistema iš viso žlugs. Paslaugų įkainis neadekvatus gydymo įstaigų išlaidoms. Mūsų medicina, lyginant su kitomis šalimis, yra labai aukšto lygio. Kalbu apie gydytojų profesionalumą, paruošimą, tačiau didžiausia problema, kad juos prarandame. Kuris gydytojas norės dirbti už tūkstantį eurų, jei visai greta Estijoje gaus tris kartus didesnį atlyginimą. Vadinasi, mums nedelsiant reikia pokyčių, nes jau dabar jaučiamas didelis medikų trūkumas. Jaunimas išvažiuoja ir lieka dirbti vyresnio amžiaus specialistai. Jie, žinoma, labai geri, bet nori pailsėti, o ir dirbti visu pajėgumu su naktiniais budėjimais jiems per sunku. Kita vertus, mes ir pagal galiojančius įstatymus nelabai galime gydytojams daugiau mokėti, todėl jie ir yra priversti dirbti keliose gydymo įstaigose nepilnais etatais.

 

 

Evelina Machova

„Lietuvos sveikata“, 2016 06 25

 

Laparoskopu atlikta unikali operacija, kuri truko beveik šešias valandas, padėjo 48 metų vilnietei susigrąžinti normalų liemenį. Moters gimdoje išsikerojusi mioma (auglys) svėrė net 4,4 kilogramo. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjo dr. Gedimino Mečėjaus teigimu, tai – pirmas atvejis šalies medicinos istorijoje, kai gimdos auglys pašalintas laparoskopu. Didžiausias iššūkis medikams buvo, kaip neatvėrus pilvo perrišti kraujagysles ir susmulkinti dauginį auglį.

Lūžo instrumentai

Prieš kelias dienas atliekant šią operaciją buvo daug netikėtumų, nes lūžo įrankiai, atšipo peilis, kuriuo buvo mažinamas auglys. Gydytojui dr. G. Mečėjui šią operaciją primena pūslės ant pirštų, kurios atsirado nuo instrumentų.

Operuojant laparoskopu padaromos keturios angos, vienos jų skersmuo siekė vos 5 milimetrus, o kitų trijų – po centimetrą. Pro tokio dydžio angas reikėjo šalinti visą auglį. „Įsivaizduokite, kumščio dydžio mioma sveria apie 100 gramų, mes tokių auglių pašalinome 44 – lyg būtume operavę ne vieną, o kelias dešimtis moterų“, – vakar pasakojo dr. G. Mečėjus. Medikas pripažino, kad ši operacija – didelė sėkmė. Galbūt kai kurie gydytojai būtų pasirinkę atvirąją operaciją, tada prapjovus pilvą ir išėmus gimdą ji būtų trukusi gerokai trumpiau, tačiau pacientei būtų buvę kur kas sunkiau atsigauti. O po operacijos laparoskopu moteris buvo išrašyta į namus jau kitą parą, nes jos savijauta buvo gera.

Kamavo ir mažakraujystė

Susirgus gimdos mioma gali varginti ne tik didėjantis pilvas. Prasidėjus mėnesinėms moteriai gresia pavojus mirtinai nukraujuoti. Per pastarąjį mėnesį dėl miomos vilnietė net kelis kartus buvo patekusi į ligoninę. Jai buvo perpiltas donoro kraujas, atliktos kelios kraujavimą stabdančios procedūros. Moterį taip pat vargino mažakraujystė, nes hemoglobino rodiklis buvo dukart mažesnis nei norma. Nuolat didėjantis pilvas kėlė ir dvasinių kančių. Vilnietė netgi karštą dieną vengdavo nešioti lengvus drabužius, auglys spaudė ir žarnyną, kėlė daug nemalonių pojūčių.

 Prisiminė indą rekordininką

Dr. G. Mečėjus pusiau juokais kalbėjo, kad po šios operacijos galėtų atsidurti Guinnesso rekordų knygoje. Prieš keletą metų dalyvaudamas tarptautinėje konferencijoje vilnietis gydytojas matė, kaip vienas Indijos ginekologas demonstravo Guinnesso rekordų knygos sertifikatą. Indas gyrėsi, kad jam pavyko laparoskopiškai pašalinti 4 kilogramus sveriančią gimdą, kurioje buvo išsikeroję dauginiai augliai – miomos. „Mes su kolegomis, kurie padėjo operuoti, nepretenduojame į pasaulio rekordų knygą, bet jei darome ką nors panašaus, vadinasi, medicinoje esame pasiekę tam tikrą lygį“, – kalbėjo dr. G. Mečėjus.

Savo asmeniniu rekordu šis medikas pavadino prieš aštuonerius metus pašalintą 8,5 kilogramo gimdos auglį, tačiau ši operacija buvo atlikta klasikiniu metodu, atveriant pilvą.

Miomos būna nuo žirnio iki išnešioto vaisiaus dydžio

Mioma – gerybinis auglys, dažniausiai auga gimdoje, būna įvairaus dydžio – nuo žirnio iki išnešioto vaisiaus. Mioma gali būti pavienė arba dauginė, kai susidaro keliasdešimt mazgų. Gerybinio auglio priežastis nėra iki galio ištirta. Tai – dažna moterų liga, yra žinoma, kad apie 80 proc. juodaodžių ir apie 70 proc. baltaodžių, įžengusių į penktąjį dešimtmetį, turi vieną ar kelis gerybinius auglius. Kol mioma maža ir nesukelia negalavimų, ji nėra šalinama. Tačiau net mažos miomos gali būti gausaus kraujavimo priežastimi.

 

Danutė Jonušienė, lrytas, 2016 06 08

http://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/del-milzinisko-auglio-pilve-vilniete-buvo-lyg-be-liemens.htm

Raugale min

 PRO MEMORIAM

 

 

PROF. ALGIMANTAS  RAUGALĖ

1940 05 02 – 2016 06 05

 

 

Kažkada paklaustas, ar vaikystėje galvojo tapti gydytoju, prof. Algimantas Raugalė atsakė: „Tikrai ne! Aš norėjau būti kino režisieriumi. Bet man nepavyko mokyklos baigti aukso medaliu, puse balo pritrūko. O be aukso į VGIK‘ą  (tuometinis Kinematografijos institutas Maskvoje) įstoti nebuvo jokios galimybės. Stojau į mediciną - ne į romantišką specialybę. Ir nesigailiu visiškai. Turėčiau labai gailėtis, jeigu būtų buvę kitaip, nes neturiu jokių menui reikalingų savybių. Mėgstu pedantišką tvarką. Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, kiekvienas kelias – savo kryptį.“

Ir buvo kelio kryptis viena ir galinga - 48-eri metai pediatrijoje, 33-ji VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedroje, per 170 mokslinių darbų, 20 monografijų praktikos gydytojams, vadovėliai, kurių paskutiniojo „Vaikų ligos“ – 5 tomai, gyvenimo veikalas „Klinikinė pediatrijos farmakologija ir farmakoterapija“, knyga plačiajai visuomenei „Tėvams apie vaikui skiriamus vaistus“, Lietuvos nacionalinės premijos, Lietuvos mokslo premijos laureatas, Šv. Kristoforo statulėlės ir nominacijos "Už gyvenimo nuopelnus" laureatas – ir tai tik maža dalis darbų ir nuopelnų tame kelyje.

Juo Profesorius Algimantas Raugalė visada ėjo stiprus, tiesus, tobulėjantis. Gydė mažąjį žmogų, valdė situaciją, vadovavo kolektyvams visada išlikdamas vienodai atsidavęs idėjai, vienodai atsakingas, vienodai nuoširdus. Atsakingumas už kiekvieną savo profesijos veiksmą, žodį, knygą, gydymo metodiką visada buvo pagrindinė ir aštriausia Profesoriaus gyvenimo principų briauna. Jis buvo tiesus, stiprus ir negailestingas, argumentuodamas savo profesijos patirtimi išgyventą tiesą: „Perspėjimas politikams: situacija mūsų valstybėje dėl motinos ir vaiko sveikatos yra labai prasta. O patarimas tėvams toks: jei norite stiprinti vaikų imunitetą – duokite ne specialių preparatų, o eikite kartu pasivaikščioti, sportuoti. Nuo gydytojų ir vaistų sveikata priklauso tik 10 procentų. Visa kita – nuo gyvenimo sąlygų, genetikos, gamtos užterštumo, aplinkos. Iš tikrųjų, žmonėms reikia keisti gyvenimo būdą – ir vaikams, ir suaugusiems.“

Tokiu pavyzdžiu amžinoje atmintyje prof. Algimantas Raugalė išliks kolegoms gydytojams, akademinei visuomenei, studentams.

Algimantas Raugalė gimė 1940 m. gegužės 2 d. 1957 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1963 m. jį baigė su pagyrimu,  buvo pakviestas dirbti asistentu į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedrą. 

1968 m. A. Raugalė apgynė medicinos daktaro disertaciją. 1972 m. jam suteiktas docento, o 1991  m. už darbų visumą – profesoriaus vardas. 

1995 m. profesorius A. Raugalė apgynė habilitacinę disertaciją tema ,,Klinikinės pediatrinės farmakologijos metmenys“.

1977 m. išrinktas VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedros (vėliau – klinikos) vadovu, ir šiai klinikai vadovavo 33 metus. Tais pačiais metais jis pradėjo vadovauti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikai, kurioje dirbo 48-erius metus. Tai buvo vienintelė ligoninė, kurioje jis dirbo. Išlydint Profesorių į užtarnautą poilsį, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kolektyvas plojo stovėdamas. O Profesorius tepasakė: „Taip, dirbau čia, šitoje vienoje ligoninėje 48 metus. Turbūt nėra Lietuvoj tokio nei vieno gydytojo. Ačiū už kompaniją.“  Ir išėjo pro salės duris – tiesus, stiprus, išdidus, pakelta galva.

Per savo 48 metų profesinę praktiką prof. A. Raugalė dirbo vaikų chirurgu, vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytoju, vaikų kardiologu. Pagrindinė prof. A. Raugalės mokslinio ir praktinio darbo kryptis buvo klinikinė pediatrijos farmakologija.

Prof. A. Raugalė paskelbė per 170 mokslinių darbų, tame tarpe vienas ir su bendraautoriais parašė 20 monografijų praktikos gydytojams ir 9 vadovėlius aukštųjų medicinos mokyklų studentams. Svarbiausios monografijos ir vadovėliai tai: ,,Klinikinė pediatrijos farmakologija“ (1979 m. laida,  1987 m. laida,  1997 m. laida), ,,Vaikų ligos“ (1988 m. laida), ,,Antimikrobiniai preparatai klinikinėje praktikoje“ (2001 m. laida), ,,Vaikų reanimacija ir intensyvioji terapija“ (1992 m. laida). Paskutinio ,,Vaikų ligų“ vadovėlio išleisti 5 tomai, - 2000 m.,  2003 m., 2004 m., 2005 m. ir  2007 m. Jo rengimui vadovavo prof. A. Raugalė, atskirus vadovėlio skyrius parašė Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikų dėstytojai. 2008 m. prof. A. Raugalė išleido plačios apimties monografiją ,,Klinikinė pediatrijos farmakologija ir farmakoterapija“;  2009 m. išleistas ,,Pediatrijos vaistų žinynas ambulatorinėje praktikoje“.

1992 m. prof. A. Raugalei suteikta LR Nacionalinė premija, 1994 m. – Lietuvos Respublikos Mokslo premija.  1999 m. prof. A. Raugalei už nuopelnus Vilniaus miestui suteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas. 2008 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.

1992-1999 m. laikotarpyje prof. A. Raugalė buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas. 2002 m. VU Senato sprendimu jis išrinktas VU prorektoriumi ligoninėms ir klinikoms, šiose pareigose dirbo iki 2007 m.

Profesorius habilituotas daktaras Algimantas Raugalė buvo Lietuvos vaikų kardiologų draugijos pirmininkas, žurnalo ,,Pediatrija“ vyriausiasis redaktorius, Vilniaus miesto ir krašto vyriausiasis pediatras, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Stebėtojų tarybos pirmininkas.

               Gerbiamasis Pediatrijos Tėve, lenkiame galvą prieš Jūsų suvaldytus profesijos iššūkius, nepailstamą kovą už tiesą išsaugant pediatrijos discipliną, išdidų sugebėjimą nuveikti visus užsibrėžtus darbus ir išeiti nugalėtoju iš visų gyvenimo situacijų.

Ir Amžinoji šviesa Jums te šviečia.

 

 

Pagarbiai VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kolegos

 

 

                   

 DSC0481

2016 m. gegužės 31 d. pasaulis jau 27-ąjį kartą minėjo Pasaulinę dieną be tabako. Visoje Lietuvoje birželio 1d. jau 15-ąjį kartą vykdoma akcija „Gimiau nerūkanti/is".

Ta proga Vilniaus miesto klinikinę ligoninę aplankė akcijos organizatoriai - Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras kartu su partneriu Valstybiniu psichikos sveikatos centru. Vilniaus miesto klinikinės igoninės Gimdymo skyriuose gegužės 31-ąją, dieną be tabako, gimė  2 mergaitės ir 3 berniukai. Organizatoriai pasveikino naujagimius bei jų tėvelius, įteikdami marškinėlius su užrašu „Gimiau nerūkantis/nerūkanti“ ir pirmąjį diplomą su palinkėjimais, kad jų sveiko ir laimingo gyvenimo netemdytų tabako dūmai.

Akcijos organizatoriai naujagimių tėvams tarsi už juos perduoda prašymą: „Leiskit gimti ir augti sveikiems“. Pagrindinis šios dienos tikslas yra apsaugoti dabartinę ir būsimas kartas nuo tabako vartojimo sukeliamų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių problemų bei priverstinio kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru.

Tiek moters, tiek vyro rūkymas šeimoje gali tapti rimta kliūtimi norint susilaukti vaikų šeimoje, o tėvų rūkymas gali reikšmingai pakenkti vaiko sveikatai. Pasyvus rūkymas nėštumo metu taip pat gali tapti vaisiaus ir jau gimusio vaiko sveikatos sutrikimų priežastimi. Augdami vaikai perima tėvų elgesio modelį ir patys dažniau pradeda rūkyti.

Rūkymo sukeltos ligos kasmet nusineša apie 7000 gyvybių.

 

 DSC0487    DSC0511 

 DSC0515

 

 

 

Tarptautinės slaugytojų dienos ir Tarptautinės akušerių dienos proga į šventinį minėjimą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atvyko visi aukščiausieji sveikatos priežiūros pareigūnai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas, Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas, Sveikatos komiteto pirmininkė, Premjero patarėja Auksė Kontrimienė, SAM ministro patarėja Dalia Guobužienė.

Padėkojusi gausiam garbingų svečių būriui už malonų dėmesį, į pilną salę slaugytojų kreipėsi Ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Raimonda Steikūnienė.

Mielosios, mielieji,

Mūsų planetos žmonės nėra išsirikiavę į vieną gretą. Jie stovi ratu susikibę rankomis. Juk toks  pasaulio piešinys. Tokia ir prasmė:  kad ir ką duodi šalia savęs esančiam, galiausiai tai sugrįžta tau pačiam. Šiandien norisi kalbėti iš širdies.  Širdies balsu į jūsų širdis.

Akušerė, slaugytoja... Kiekvienas žodis turi atskirą paaiškinimą, bet yra ir bendras – prisilietimas prie žmogaus. Tai artumas, supratimas, atjauta, pagalba...  Kiekvieną kartą.

Man ramu – Jūs, akušerės, šalia, kai gyvybė beldžiasi į šį sudėtingą pasaulį,

Jūs, naujagimių slaugytojos šalia, kai naują gyvybę reikia atiduoti į saugias mamos ar tvirtas tėčio rankas;

Jūs, vaikų slaugytojos šalia, kai šluostydamos kūdikiui ašarą kaskart regite savo vaikų vaikystę.

Man ramu, nes Jūs, priėmimo skyriuose dirbančios slaugytojos, pacientų baimę, nežinomybę keičiate į pagalbą, nusiraminimą;

Jūs, diagnostinių skyrių slaugytojos, savo širdimis sugebate pamatyti  tai, ko kiti nemato akimis;

Jūs, terapinių skyrių slaugytojos, šalia, kai reikia įveikti daugybę bėdų savo sumanumu, išmintimi ir itin švelniomis rankomis;

Jūs, chirurginių skyrių slaugytojos šalia, kai be žodžių reikia suprasti skausmą ir rasti žodį, kuris gali jį malšinti;

Jūs, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos, tiesiate pagalbos ranką grąžinant sveikatą;

Jūs, operacinių slaugytojos šalia, kai tik  akimis gali pacientui suteikti viltį;

Jūs, intensyviosios terapijos slaugytojos, šalia, kai tirpsta riba tarp  yra ir buvo...

Jūs esate šalia. Tai ir yra profesijos prasmė.

Sveikinu. Dėkoju Jums. Būkite orios ir šypsokitės.  Kad ir kas benutiktų. Ir  kad vieni kitiems galėtume pasakyti:

 jei šiandien tu neturi šypsenos, aš padovanosiu tau vieną savo. Juk ką duodi kitam, tai sugrįžta tau.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, kaip steigėjo atstovas, nuoširdžiai dėkojo slaugytojoms už darbą, linkėjo „geriausios kloties, kuo mažiau sunkių akimirkų, mažiau netikėtumų jūsų darbe ir kuo greičiau viso to, ką, matau, rengiasi pažadėti ministras! Sveikinu.“

Ir Sveikatos apsaugos Ministras Juras Požela, atsakydamas į vicemero provokaciją, maloniai pažadėjo: „Nuoširdžiai sakau jums ačiū už jūsų kasdien dirbamus darbus, reiškiu gilią pagarbą ir galiu pasakyti jums pirmiems – rytoj rytą konferencijoje su ministru Pirmininku pranešime žinią, kad jau priimtas ministro sprendimas perskirstyti valstybės rezervo lėšas. Mes didinsime įkainį sveikatos priežiūros įstaigoms ir to pasekoje kils atlyginimai gydytojams ir slaugytojoms. Tai nedidelis kilimas, maždaug 7 procentai, bet jis bus, ir mes jį galime užtikrinti. Su tuo ir sveikinu.“

Ministras įteikė LR Sveikatos apsaugos ministro Padėkos raštus 2-o Gimdymo skyriaus vyresniajai akušerei Marijai Piurko, Dienos chirurgijos skyriaus vyresniajai administratorei Helenai Linkevič, Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai Marinei Caturovai, Antakalnio filialo Kardiologijos skyriaus intensyvaus stebėjimo ir reanimacijos poskyrio slaugytojai Danutei Kauzonienei.

Ministro Pirmininko patarėja, Savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė – vienintelė moteris garbioje vyrų politikų kompanijoje, patikino: „Mielosios, kai vyrai politikai sako, kad supranta jūsų darbą, nelabai tikėkite. Tik moteris, kuri pagimdė vaikus gali suvokti, kokia didžiulė reikšmė yra akušerės. Mano trečias vaikas gimė šitoje ligoninėje.  Aš neprisimneu tos akušerės pavardės, bet prisimenu jos akis ir visada būsiu joms dėkinga. Dėkinga pirmiausia toms akušerėms, kurios priėmė mano vaikus ir visoms kitoms, ir visoms slaugytojoms. Būkite pagerbtos ne tik šiandien. Sėkmės.“

Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas prisiminė buvęs rezidentu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje:  „Lenkiu galvą prieš jus visas. Man labai malonu čia šiandien stovėti, nes užaugau šiame kolektyve, čia atlikau rezidentūrą, buvau jūsų išauklėtas, išmokintas. Šiandien esu toks, kaip dabar su jūsų pagalba. Noriu palinkėti, kad pacientai visada rastų jums šypsenų ir džiaugsmo ir dovanotų tai jums. Nes jūs, kiek atsimenu, pacientams to niekada negailėdavote.“

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Dalia Guobužienė viltingai linkėjo:  „Nuoširdžiausiai sveikinu jus ir tikiuosi, jog išauš tokia diena, kai grįšite namo ir pasakysite „Didžiuojuosi, kad esu slaugytoja“. Geros jums kloties!”

Ligoninės Direktorius dr. Narimantas Markevičius padėkojo svečiams, kurie pagerbė mūsų slaugytojas čia atvykdami, ir už gerą žinią, pirmiesiems praneštą -  „džiaugiamės, kad gerų pokyčių judėjimas į priekį yra, o darbui mes pasiruošę. Dar kartą sveikindamas slaugytojas jų profesinės šventės proga, norėčiau pabrėžti  šitos specialybės reikšmę. Jūs esate pirmosios, kurios pamatote pacientą. Jūs esate paskutinis žmogus, kurį gal būt mato išeinantis.  Jūs visą gyvenimą šalia sergančiojo. Tai sunkus, įtemptas, reikalaujantis daug psichologinių, moralinių jėgų darbas. Tikrai labai gerbiame jus ir vertiname. Kaip chirurgas noriu pasakyti, kad be komandinio darbo su slaugytoja paciento pasveikimas ir jo tolimesnis gyvenimas būtų sudėtingas. Nesumenkindamas gydytojo specialybės ir jo reikšmės, tą galiu tvirtinti vienareikšmiškai. Mes atliekame darbą, skubame prie kito paciento, o likusį ilgą slaugymo, sveikimo, atsistatymo laiką šalia paciento būnate jūs. Jums tai kainuoja daug jėgų. Labai ačiū jums už tai. Dėkoju jums visų chirurgų, terapeutų, akušerių ginekologų, visų gydytojų vardu. Noriu palinkėti visoms, visiems daug  sveikatos, pasisekimo jūsų darbuose, laimės ir sutarimo šeimose. Ačiū.“

Šiluma žodžiuose ir padėkojimuose tęsėsi dar visą popietę muzikos ir poezijos spektaklyje „Dar penkios minutės nakties...“, kurį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės slaugytojoms padovanojo aktoriai Agnė Arbačiauskienė (violončelė) ir Giedrius Arbačiauskas (gitara).   

 

20160518 135907  20160518 140415

20160518 141425  20160518 140424

20160518 140555  20160518 140813

20160518 140958  20160518 141242

20160518 141533  20160518 141847

20160518 152752

 

 

 

Picture11

Mielosios, gerosios slaugytojos, slaugytojai ir akušerės!

Kartą sustabdė mane koridoriuje viena pacientė ir sako: „Labai noriu, kad žinotumėt, direktoriau, kad jūsų ligoninės slaugytojos - tobulos tarsi angelai. Atrodo, pilna ligoninė gydytojų, o mes, pacientai, pirmiausia ateinam priglausti savo galvos prie slaugytojų supratimo, girdėjimo, žvilgsnio, atidumo, prie jų sielos inteligentiškumo. Nes skausmas – nemąsto, jis – jaučia, todėl niekada neklysta pasirinkdamas prie ko prisiglausti.“

Ačiū Jums už Jūsų nelengvą, daug ištvermės, ir gebėjimų reikalaujantį darbą. Ačiū už nuoširdumą ir kantrybę.

Nuoširdžiai sveikinu Jus Tarptautinės slaugytojų dienos proga.

Slaugytojo profesija iš žmogaus reikalauja ne tik žinių, bet ir begalinio pasiaukojimo. Šiuolaikinis naujų technologijų, darbo metodų diegimo tempas reikalauja nuolat mokytis, atsinaujinti, prisitaikyti. Linkiu šiame nelengvame etape ir toliau dirbti savo darbą kūrybiškai, užtikrintai, drąsiai.

Jūs mokate jį dirbti tobulai, kaip sakė minėta pacientė ir kaip rodo daugybė padėkų atsiliepimų žurnaluose bei internete.

Stiprios Jums sveikatos ir laimės asmeniniame gyvenime!

 

 

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius

 

 

Vilniaus LIONS moterų klubas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikai padovanojo dvi sienines diagnostines stoteles. Tvirtinama prie sienos, ji susideda iš atskirų įrangos dalių, kuriomis bus galima pamatuoti vaikui temperatūrą nuotoliniu būdu, apžiūrėti ausytes, nesukeliant skausmo reflekso, apžiūrėti gerklytę, nekišant medinio pagaliuko, pamatuoti kraujospūdį. Kaip dėkodama sakė Vaikų ligų klinikos vadovė doc. Odeta Kinčinienė, „kas dirba su vaikais, žino, kad pamatuoti vaikui kraujospūdį yra išbandymas tiek vaikui, tiek daktarui, o stotelės įranga įgalina tai padaryti lengvai, vos prilietus. Ausyčių patologija ypač dažna, ir ne visada šalia yra LOR gydytojas, ypatingai, kai vaikučiai atvežami vakare, o su stotelės įranga tai galės atlikti kiekvienas gydytojas greitai, lengvai ir tiksliai, tik priglaudus prie ausytės „varnelę“. Didelis ačiū jums už ilgalaikį malonų bendradarbiavimą ir kasdien labai reikalingą aparatūrą.“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius nuoširdžiai dėkojo už labai reikalingą ir savalaikę paramą. „Esame etape, kai ligoninė kyla į viršų. Netrukus prasidės naujo operacinių korpuso statyba, savivaldybės pagalba gauname naują litotriptorių, netrukus pradėsime dirbti su nauju aukščiausios technologijos angiografu – taigi, nauja aparatūra, naujos technologijos, tikrai judam į priekį ir labai džiaugiamės, kad ir jūs šiame kelyje  mums padedate. Viso ligoninės kolektyvo vardu dėkoju už dovaną ir jūsų pagalbą.  Mes savo ruožtu stengsimės, kad visi mažieji pacientai taip pat liktų patenkinti naujomis technologijomis, kurios nesukelia baimės ir skausmo. Nuoširdžiai dėkoju visam Vilniaus LIONS moterų klubui, jo prezidentei Anai Treščinai, visoms klubo narėms, visiems žmonėms ir lėšų aukotojams už išklausymą, girdėjimą ir supratimą, padedant vaikams sveikti ir augti sveikesniems. Didžiuojamės tuo, kad mus remiate.“

Vilniaus LIONS moterų klubo prezidentė Ana Treščina  pasidžiaugė, kad „labai smagu tą daryti. Ir kai darėme renginį, rinkome pinigus, visi žmonės, kurie aukojo, taip pat sudėjo į šią dovaną visą savo širdį. Tai ne tik mes. Smagu, kad bendruomenė taip pat dirba kartu tam, kad visiems mums būtų geriau gyventi. O mums garbė dovanoti jums tokį reikalingą prietaisą.“

Vilniaus LIONS moterų klubo veikla – nuolatinė parama bendruomenei, organizacijoms,  atskiroms šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, vaikų globos namams.  Klubas yra ilgametis tarptautinės Kalėdų labdaros mugės strateginis partneris. Per mugę su klubo narėmis galima pabendrauti stende „Angel Boutique“. Kasmet šiai mugei renkama, gaminama ir prašoma aukoti angelus bei kalėdines dovanas. Visos surinktos lėšos patenka į bendrą mugės fondą ir atitenka bendrai parinktiems paramos gavėjams. Nuo 2015 m. rudens pagalbą šiam centrui pradėjo teikti ir klubo partneris Italijos Copertino Solento LIONS klubas.

20160506 112538  20160504 093145

20160504 093241  20160504 093409

20160506 111620  20160506 111641

20160506 111653  20160506 112210

20160506 112427