Neįgaliesiems

Pasveikinti medikų Medicinos darbuotojų dienos proga į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę atvyko garbūs svečiai - Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas ir Sveikatos komiteto pirmininkė, Premjero patarėja Auksė Kontrimienė.

„Kaskart pas Jus atvykęs atrandu ką nors naujo. Šiandien ne tik muzikantai, bet ir paveikslai scenoje. Taigi, šventę švęsti mokate, bet ir darbus dirbti - taip pat. Didžiausias jūsų darbo įvertinimas yra pacientas, kuris palieka jūsų įstaigą laimingas. Tokių pacientų jums ir linkiu, - sakė vicemeras. – Šiandien jūsų ligoninė išgyvena didelės apimties permainas. Jos yra reikalingos, būtinos, ir aš džiaugiuosi, kad įstaigos vadovybei užtenka valios ir argumentų jas įnešti į veiklą. Bendradarbiavimas vyksta ir tai duos vaisių. Per ateinančius porą metų ligoninė visomis prasmėmis kils tik į viršų ir aš, kaip atsakingas asmuo už sveikatos paslaugų organizavimą Vilniuje, esu dėl to laimingas ir tvirtai tikiu, kad pavyks viską įgyvendinti“.

Sveikatos komiteto pirmininkė A. Kontrimienė sakė: „Linkiu kasdien, nesibaigiančioje nelengvoje kasdienybėje pacientų dėkingumo ir meilės. Ir asmeninės laimės šeimoje, kad būtumėt visi sveiki, su šypsena ir pavasarišku džiaugsmu širdyje“.

Su nuoširdžiu dėkingumu visiems medicinos darbuotojams architektė, dizainerė, Rytų tapybos mokytoja, Meno galerijos „Bambuko sodai“ vadovė Elena Voverienė šventės proga ligoninei padovanojo 43 paveikslų kolekciją „Žydėjimas. Neskubėk...“ „Jūs valdote pačius brangiausius ir atsakingiausius instrumentus – savo rankas ir širdis, ir protą, nuo kurių priklauso žmonių gyvybės.  Menininkai gali šiek tiek prie to prisidėti savo darbeliais, padedant jums atlikti tokį sunkų, atsakingą darbą. Tie paveikslai - tai tebus langelis į gamtą Jūsų darbe. Taip pat norėčiau padėkoti šitai ligoninei už savo gydymą, vyro, savo vaikų, kurie  čia ir gimė. Labai ačiū, kad priimate šitą dovaną.“

Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų katedros klarnetininkų kvartetas  Edvinas Beniulis, Ignas Daniulis, Jonas Morkūnas ir Domas Zaborskis, dėstytojo doc. Juliaus Černiaus klasė, pilnutėlei susirinkusių ligoninės darbuotojų salei padovanojo Astor Piazzollo „Tango istoriją“.

Šventės, gaila, trunka neilgai. Muzika nutilo, ir vėl visi išskubėjo prie darbų, į palatas, pas laukiančius ir tikinčius juo, tuo vieninteliu Daktaru, pacientus. Stiprybės, kantrybės, sveikatos ir  sėkmės profesionalioj karjeroj, gerbiamieji medikai!

20160428 083541  20160428 083616 

20160428 084008  20160428 092824  

Gerbiamieji kolegos,

 

Sveikindamas Jus su profesine švente, tikiu ir linkiu, kad  jokios pertvarkos nepakeistų  Jūsų skirties – gydyti, gelbėti, suprasti.

 Atsakomybė yra didelis dalykas, kurį ne kiekvienas ištveria ir supranta; ir tik tuos, kurie ją ištveria, laikas paverčia deimantais, rašė KantasIr nors šiandien ne viskas yra gerai medicinoje, likime ištikimi savo principams.

Tegul atsakingumas už kiekvieną savo profesijos ir gyvenimo veiksmą, gydymo metodiką išlieka aštrioji Jūsų deimanto briauna.

 

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius

dr. Narimantas Markevičius

 

P1020014 1

Balandžio 7-oji minima, kaip Pasaulinė sveikatos diena. Šių metų Sveikatos dienos tema – diabetas. Visi tarsi žinome šį žodį, pažįstame sergančių šia liga, žinome diagnozės pavadinimą. Diabetas – tai autoimuninė liga, kasos uždegimas. Bet ar žinote, kad diabetas gali būti I ir II tipo? Ir tai reiškia, kad ta pati liga gali turėti visiškai priešingas indikacijas. I tipo cukrinis diabetą dažniausia lemia paveldimumas ir jį gali sukelti virusinė infekcija. I tipo diabeto atveju kasa negamina insulino. Organizme sukeliamas visiškas insulino badas, vystosi ketoacidozė ir laiku šio bado nenumalšinus insulino injekcijomis, žmogus miršta. Sergant II tipo diabetu kasa insulino gamina per daug. II tipo diabetu dažniausiai serga žmonės, turintys antsvorio problemų. O antsvoris jau tampa globaline mūsų visų gero, sotaus, saldaus, patogaus gyvenimo problema. Dėl persivalgymo padidėja insulino koncentracija bei pažeidžiami insulino receptoriai. Vaizdžiai tariant, teka saldus, cukruotas  kraujas. Ląstelė priversta nuolat valytis ir kovoti prieš nuodą. Ji ginasi, todėl irsta, kol galop inkstų kraujagyslės visiškai suardomos, o inkstas miršta. Jis nebeatlieka savo funkcijos – pašalinti nereikalingus skysčius ir išvalyti toksines medžiagas iš organizmo. Žmogui lieka viena išeitis - hemodializės procedūros, t.y. du-tris kartus per savaitę 4-5 valandoms būti prijungtam prie aparato. Ir laukti, kol kas nors padovanos inkstą. "Diabetas - dažniausia priežastis, dėl kurios žmonėms prireikia dirbtinio inksto", - teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Nefrologijos skyriaus vedėja Elita Gruodytė. 

Bendras diabeto paplitimas šalyje yra 9,7%, o tokių diabeto rizikos veiksnių kaip viršsvoris, nutukimas ir fizinis neaktyvumas, atitinkamai 62,8%, 27,5% ir 20,2%.

Antra pagal dažnumą priežastis, kai nebeįmanoma apseiti be hemodializės - padidėjusio kraujospūdžio liga, arba hipertenzija. Negydant jos ar tai darant blogai, ši liga taip pat pažeidžia inkstus. Jų ląstelės glomerulai žūsta, o tai irgi baigiasi hemodialize.
Šių procedūrų prireikia ir dėl ligų, kurių priežastis slypi pačiose inksto ląstelėse. Glomerulonefritas - imuninis inkstų uždegimas gydomas labai sunkiai, tai daryti gali tekti visą gyvenimą. Tačiau dalies pacientų inkstų funkcija blogėja tiek, kad prireikia hemodializės.

Kaip pataria gydytoja nefrologė E. Gruodytė, sergant diabetu ir norint išvengti inkstų ligos, svarbu nuolat tartis su gydytoju, nepamiršti judėti, sportuoti, nuolat tikrinti gliukozės kiekį, kraujo spaudimą, sveikai maitintis, nerūkyti, - rūkymas ypač blogina kraujo tekėjimą į inkstus. Nederėtų piktnaudžiauti vaistais. Kartais pacientai, varginami migrenos, lėtinių sąnarių ar raumenų skausmų, skausmo malšinamuosius vartoja savo nuožiūra, o jie gali daryti šalutinį poveikį inkstams, perspėja gydytoja. Jei sergama hipertenzija, pagrindinė taisyklė - stengtis gerai reguliuoti kraujo spaudimą. Pasiekti tikslinį spaudimą (130 ir 80 mmHg) dažnai yra sudėtinga, todėl svarbu tartis su gydytoju ir stebėti inkstų funkciją. Jei pacientas turi įgimtų inkstų ligų, jo prašoma laikytis dietos, valgyti mažiau baltyminio maisto, gerti pakankamai skysčių. 

Inkstų ligos dažniausiai progresuoja lėtai. Tai gali trukti ir 5-15 metų, o simptomų nebus jokių. Jei pacientas serga cukriniu diabetu, jis nė nepajus, kada prisidėjo ir diabetinė nefropatija."Pas šeimos gydytoją atėjęs pacientas žino, kad greičiausiai jam tirs gliukozės kiekį kraujyje. Tada jis žinos, ar neserga cukriniu diabetu. Bus tikrinamas ir cholesterolio kiekis. Žmogui taps aišku, ar jo riebalų apykaita sutrikusi, ar normali. Nefrologų svajonė, kad pas šeimos gydytoją pasitikrinti atėjęs pacientas atliktų ir šlapimo bei kreatinino tyrimą. Šlapimo tyrimas parodo, ar inkstai yra pažeisti, o kreatinino tyrimas - kiek procentų jie dirba. Kada reikėtų atlikti kreatinino tyrimą? Kai pacientas turi padidėjusį kraujo spaudimą ir ypač - jei tai trunka ilgai - 5-15 metų. Visada turime savęs paklausti - kodėl kraujo spaudimas yra padidėjęs? Jei yra hipertenzija, ar ji nepakenkė inkstams? Kraujospūdžio padidėjimas gali rastis ir dėl inkstų ligos, pavyzdžiui, glomuronefrito. Jei paciento šeimoje vienas iš tėvų jau sirgo inkstų liga, taip pat būtina išsitirti šlapimą", - pataria gydytoja nefrologė Elita Gruodytė.

Rūpinkitės savimi ir savo sveikata ne vien tada, kai prispaudžia liga ir patenkate pas gydytoją. Prisiminkite laikas nuo laiko pasikonsultuoti su gydytoju, kuris patars, kokius profilaktinius tyrimus reikėtų atlikti. Užkirsti kelią ligai lengviau laiku ją pastebėjus, nei išgydyti ją jau įpusėjus. Pasaulinės sveikatos dienos proga linkime Jums stipriausios sveikatos ir giedrios pavasario nuotaikos. 

 

 

Trepsys

 

Šiemet vasario 16 d. sukanka 95 metai, kaip gimė pirmasis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas gydytojas akušeris ginekologas STASYS TREPŠYS (1921 02 16 – 2002 05 19). Ligoninei jis vadovavo nuo 1956 08 01 iki 1977 05 04.

Vyriausiasis gydytojas Stasys Trepšys, negailėdamas nei laiko, nei savo sveikatos 20 metų formavo ligoninę, kaip gyvą organizmą, statė ir rūpinosi statybomis, aparatūra, inventoriumi, būrė kolektyvą. Per dešimtmetį vadovas Stasys Trepšys pasiekė, kad būtų atidarytas naujas 500 lovų ligoninės korpusas, kuriame įsikūrė Chirurgijos, Terapijos, Urologijos, Hemodializės, Širdies ir kraujagyslių chirurgijos, Hiperbarinės oksigenacijos, Radiologijos, kiti skyriai. Lovų skaičius išaugo iki 1000, darbuotojų – iki 1044, iš jų 175 gydytojai, 6 profesoriai, 20 mokslo daktarų, 8 docentai.

Stasys Trepšys 1948 m. baigė Vilniaus Universitetą. Iki 1951 m. dirbo Raudonojo Kryžiaus draugijos CK pirmininko pavaduotoju. 1951-1956 m. Vilniaus respublikinės klinikinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinos reikalams. 1956-1977 m. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vyriausiasis gydytojas, 1977-1980 – gydytojas akušeris ginekologas. 

 

scn0008    scn0004 copy

1956 m.                                                              1960 m.   

 

 

Popiezius

 

Vasario 11-ąją pasauline ligonių diena paskelbė Popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo tos datos šią dieną mini visas krikščioniškasis pasaulis. Kiekvienais metais Popiežius meldžiasi pats ir ragina tikinčiuosius melstis už ligonius. Ta proga jis parašo Apaštalinį laišką. Laiško turinys priklauso nuo to, kokios problemos aktualiausios, kokios ligos labiausiai atkreipia visuomenės dėmesį.

„Ar norėtum pasveikti?  Atrodo, absurdiškas klausimas...

Aba Jonas iš Kelijos pasakė: „Atidžiai pažvelk į penkias Saliamono stogines, kuriose guli daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių. Vienas jų sukaustytas negalios jau trisdešimt aštuonerius metus. Jėzus jam pasakė: „Ar norėtum pasveikti?“ (plg. Jn 5, 1–14). Jėzus atsižvelgia į žmogaus valią. Išsekę, raišieji, aklieji yra žmoguje gyvenančios blogos mintys. Tad Jėzus atsižvelgia į žmogaus valią – jei šis nori, Jėzus jį išklauso, jį išlaisvina ir išveja iš jo blogas mintis.

Iš pirmo žvilgsnio stebina klausimas išsekusiam žmogui: „Ar norėtum pasveikti?“ Žinoma, kad aklasis, raišasis ar išsekęs žmogus visomis savo jėgomis trokšta atgauti stokojamą kūno sveikatą. Tačiau abos Jono mintis kreipia į kitokio pobūdžio sveikatą – Jėzus, anot jo, nori išlaisvinti sielą, bet ar tikrai šio išlaisvinimo trokštu? Trokštu kūniško išgijimo, bet ar suvokiu, kad esu aklas, raišas, išsekęs, kol nenugalėtos mano esybę darkančios, meilę žudančios aistros?

Trokšdamas gydyti žmogaus sielą, Jėzus atsižvelgia į laisvą šio apsisprendimą, todėl ir klausia: „Ar norėtum pasveikti?“, panašiai kreipėsi į turtingo jaunuolio laisvę: „Jei nori būti tobulas...“ (plg. Mt 19, 21). Iš čia kyla būtina gijimo sąlyga – nuoširdžiai trokšti Jėzaus teikiamo išganymo.

Neįgalumo pateiktos priežastys – tikras akibrokštas. Aklumą, raišumą ir įvairaus pobūdžio išsekimą Aba Jonas tapatina su žmoguje gyvenančiomis blogomis mintimis. Kiekvienam iš mūsų aišku, kad mintys – tikrai labai sudėtingi dariniai. Pačios savaime jos yra natūralus, geras sielos gyvenimo ir pasaulio dalykų suvokimo pasireiškimas. Tačiau mintis gali įgyti „piktos minties“ reikšmę ir tapti vilionė blogiui. Tokios mintys yra žmogaus „širdies“ būklės atodangos, rodančios jos piktumą, nusigręžimą nuo Dievo ir atsigręžimą į save.

Evagrijaus iš Ponto teigimu, minčių kilmė skirtinga. Vienos atsiranda iš jausmų,atminties ir temperamento, kitas mumyse sužadina angelai arba demonai. Kai demonų sužadintoms mintims pritariama (viską juk lemia pritarimas) ir žmoguje suleidžia šaknis blogis, tai siela iš tikro kenčia taip, lyg sirgtų. Tuomet mintys vargina ilga trukme ir nuodėmės veikimu. O Patarlių knygoje aiškiai sakoma: „Nenorėk su jomis būti“ (Pat 24, 1), o šv. Benediktas savo Reguloje pataria „paniekinti įtaigaujantį velnią“, „atstumti jį su jo įtaigomis nuo savo širdies žvilgsnio“, „sulaikyti jo vos pasirodžiusias užmačias ir jas sudaužyti į Kristų“.

Su šiomis mintimis galima kovoti tik perpratus jų pačių ir jas kurstančių demonų veikimą, bet pirmiausia norint pasveikti. Regis, viskas šiame abos pamokyme suvesta į žmogaus troškimo pasveikti intensyvumą, tikėjimo būti išgirstam ir išlaisvintam gelmę." Brolis Lukas Skroblas OSB

 

Popiežius PRANCIŠKUS

Žinia 24-osios Pasaulinės ligonių dienos proga

Patikėti save gailestingajam Jėzui kaip Marija: "Darykite, ką tik jis jums lieps" (Jn 2,5)

 

Brangūs broliai ir seserys!

                                                      Kadangi šiais metais ši diena bus iškilmingai švenčiama Šventojoje Žemėje, siūlau apmąstyti Evangelijos pasakojimą apie vestuves Kanoje (Jn2, 1–11), kur Jėzus, įsikišus jo Motinai, padarė savo pirmą stebuklą. Pasirinkta tema „Patikėti save gailestingajam Jėzui kaip Marija:Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn2, 5) labai dera su ypatinguoju Gailestingumo jubiliejumi. Pagrindinis Eucharistijos šventimas šią Ligonių dieną vyks 2016 m. vasario 11-ąją, Lurdo Dievo Motinos liturginio minėjimo dieną, Nazarete, kur „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn1, 14). Nazarete Jėzus pradėjo savo išganymo misiją pritaikydamas sau, pasak evangelisto Luko, pranašo Izaijo žodžius: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“ (Lk4, 18–19).

Liga, ypač sunki, visada reiškia žmogiškosios egzistencijos krizę ir priverčia kelti svarbius klausimus. Iš pradžių žmogus gali maištauti: kodėl tai nutiko man? Gali pasiduoti nevilčiai ir galvoti, jog viskas prarasta, dabar niekas nebeturi prasmės...

Tokiomis situacijomis tikėjimas į Dievą, viena vertus, išbandomas, bet, kita vertus, sykiu atskleidžia visą savo teigiamą potencialą. Ne todėl, kad panaikina ligą, skausmą ar jų keliamus klausimus, bet todėl, kad duoda raktą gilesnei prasmei to, kas patiriama, atskleisti. Raktą, padedantį suvokti, kad liga gali būti kelias labiau prisiartinti prie Jėzaus, kuris, nešdamas kryžių, eina greta mūsų. Ir šitą raktą mums patiki Marija, mūsų Motina, gerai pažįstanti šį kelią.

Per vestuves Kanoje Marija yra rūpestinga moteris, ji pamato sutuoktiniams iškilusią labai svarbią problemą: vynas, šventinio džiaugsmo simbolis, baigėsi. Marija, išvydusi sunkumą, tam tikra prasme padaro jį savą ir nedelsdama taktiškai pradeda veikti. Ji nelieka stebėtoja, juolab nepuola aiškintis, kas kaltas, bet kreipiasi į Jėzų išdėstydama jam šį keblumą: „Jie nebeturi vyno“ (Jn2, 3). Ir kai Jėzus atsako jai, kad dar neatėjo metas jam apsireikšti (plg. 4 eil.), ji taria tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (5 eil.). Tada Jėzus padaro stebuklą – daug vandens paverčia vynu, kuris išsyk pasirodo esąs geriausias iš vartoto per šventę. Ko šis vestuvių Kanoje slėpinys mus moko Pasaulinę ligonių dieną?

Vestuvių Kanoje pokylis yra Bažnyčios įvaizdis: centre – gailestingasis Jėzus, parodantis ženklą, jį supa mokiniai, pirmutiniai naujosios bendruomenės vaisiai, o greta Jėzaus ir mokinių yra Marija, rūpestinga ir besimeldžianti Motina. Marija dalijasi paprastų žmonių džiaugsmu ir prisideda, kad jo būtų daugiau; kreipiasi į Sūnų dėl sutuoktinių bei visų pakviestųjų labo. O Jėzus neatstumia savo Motinos prašymo. Koks viltingas mums yra šis įvykis! Turime Motiną, kurios akys tokios pat budrios ir geros kaip Sūnaus; kurios motiniška gailestinga širdis tokia pat kaip Jo; kurios rankos trokšta padėti lygiai taip, kaip Jėzaus rankos, kurios laužė duoną išalkusiems, lietė ir gydė ligonius. Visa tai pripildo mus pasitikėjimo ir atveria Kristaus malonei bei gailestingumui. Marijos užtarimas leidžia mums pajusti paguodą, už kurią apaštalas Paulius šlovina Dievą: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“ (2 Kor1, 3–5). Marija yra „paguosta“ Motina, guodžianti savo vaikus.

Kanoje išryškėja būdingi Jėzaus ir jo misijos bruožai: Jis yra tas, kuris ateina padėti sunkumų ir vargų ištiktiems žmonėms. Savo mesijinėje tarnyboje jis išlaisvins daugybę žmonių iš ligų, kančių ir piktųjų dvasių, akliesiems dovanos regėjimą, paralyžiuotuosius įgalins vaikščioti, raupsuotiesiems grąžins sveikatą bei orumą, prikels mirusius, vargdieniams skelbs Gerąją Naujieną (plg.Lk7, 21–22). O motiniškai Marijos širdžiai Šventosios Dvasios įkvėptas prašymas leido aikštėn iškilti ne tik Jėzaus mesijinei galiai, bet ir Jo gailestingumui.

Marijos rūpestingumas atspindi švelnią Dievo meilę. Tas švelnumas taip pat juntamas gyvenime visų tų, kurie ligoniams padeda bei moka suprasti jų net menkiausiai pastebimus poreikius, nes žvelgia meilės sklidinomis akimis. Kaip dažnai Dievo Motinos rankų šaukiasi motina prie savo sergančio vaiko lovos, vaikas, globojantis savo pagyvenusius tėvus, arba vaikaitis, susirūpinęs dėl savo senelio ar senelės! Savo mylimiems žmonėms, kamuojamiems ligos, pirmiausia prašome sveikatos. Pats Jėzus Dievo karalystės artumą apreiškė išgydymais: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami“ (Mt11, 4–5). Tačiau tikėjimo įkvėpta meilė akina prašyti kai ko daugiau nei vien kūno sveikata: prašome jiems ramybės, kylančios iš širdies gyvenimo giedrumo, kuris yra Dievo dovana, Šventosios Dvasios vaisius, dovana, kurios Tėvas niekada neatsako tiems, kurie jo kupini pasitikėjimo prašo.

Per vestuves Kanoje greta Jėzaus ir jo Motinos taip pat yra tų, kurie vadinami „tarnais“; ji jiems nurodo: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn2, 5). Stebuklą, savaime suprantama, padaro Kristus; vis dėlto, darydamas stebuklą, jis pasinaudoja žmogaus pagalba. Jėzus galėjo indus tiesiog pripildyti vyno. Bet jis nori žmogaus bendradarbiavimo ir paprašo tarnų pripildyti indus vandens. Kaip nuostabu ir malonu Dievui, kai esame kitų tarnai! Tai labiau nei visa kita daro mus panašius į Jėzų, kuris „atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“ (Mk10, 45). Šie bevardžiai Evangelijos asmenys mus labai daug ko išmoko. Jie ne vien paklūsta, bet ir paklūsta dosniai: pripila indus sklidinus (plg.Jn2, 7). Pasitiki Motina ir mirksniu tinkamai padaro tai, ko prašomi, – nedejuodami ir be savanaudiškų sumetimų.

Šią Pasaulinę ligonių dieną, užtariami Marijos, Jo ir mūsų Motinos, prašykime gailestingojo Jėzaus, kad suteiktų mums visiems tokį nusistatymą tarnauti vargstantiems ir konkrečiai mūsų sergantiems broliams bei seserims. Kartais tas tarnavimas gali būti varginantis, slegiantis, bet galime būti tikri – Viešpats žmogiškąsias pastangas tikrai pavers kuo nors, kas dieviška. Mes irgi galime būti tos rankos ir širdys, padedančiois Dievui daryti stebuklus, dažnai tokius neregimus. Mes irgi, sveiki ir negaluojantys, galime savo triūsą ir kančias atnašauti kaip vandenį, kurio per vestuves Kanoje buvo pripilti indai ir kuris ten buvo paverstas vynu. Tyliai padėdami kenčiantiems, lygiai kaip ir patys sirgdami, nešame savo kasdienį kryžių ir sekame Mokytoju (plg.Lk9, 23). Net jei susitikimas su kančia visada liks slėpinys, Jėzus padeda atskleisti jo prasmę.

Jei mokėsime atsiliepti į tos, kuri sako: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn2, 5), balsą, Jėzus mūsų gyvenimo vandenį visada pavers tauriu vynu. Tad ši Šventojoje Žemėje iškilmingai švenčiama Pasaulinė ligonių diena padės įgyvendinti palinkėjimą, kurį pareiškiau bulėje dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo: „Šie jubiliejaus metai, išgyvenami gailestingumo dvasia, tegu paskatina susitikti su šiomis religijomis bei kitomis garbingomis religinėmis tradicijomis, tegu padaro mus atviresnius dialogui, kad geriau vienas kitą pažintume ir suprastume, tegu panaikina visas užsisklendimo bei nepagarbos formas ir išveja visas smurto ir diskriminacijos formas“ (Misericordiae vultus, 23). Kiekviena ligoninė ir kiekvieni slaugos namai gali būti regimas ženklas ir vieta susitikimo ir taikos kultūrai skatinti, kur ligos bei kančios patirtis ir profesinė bei broliška pagalba prisidėtų prie kiekvieno atstūmimo ir susiskaldymo įveikimo.

Čia mums pavyzdys yra abi praėjusią gegužę šventosiomis paskelbtos vienuolės – šventoji Marija Alfonsina Danil Gatas (Maria Alfonsina Danil Ghattas) ir šventoji Nukryžiuotojo Jėzaus Marija Bauardy (Maria Baouardy), abi Šventosios Žemės dukterys. Pirmoji buvo romumo ir vienybės liudytoja, liudijusi, kaip svarbu vienam už kitą imtis atsakomybės ir gyventi tarnaujant vienas kitam. Antroji, nuolanki ir neraštinga moteris, buvo klusni Šventajai Dvasiai ir tapo susitikimo su musulmonų pasauliu įrankiu.

Visiems, kurie tarnauja ligoniams ir kenčiantiesiems, linkiu būti įkvėptiems Marijos, Gailestingumo Motinos, dvasios. „Tegu jos meilus žvilgsnis lydi mus visus šiuos Šventuosius metus, kad iš naujo atrastume Dievo švelnumo džiaugsmą“ (ten pat), ir įsiskverbia į mūsų širdis bei veiksmus! Patikėkime Mergelei Marijai savo būgštavimus ir bėdas, taip pat savo džiaugsmus ir paguodą. Kreipkime į ją savo maldą, kad ji pažvelgtų į mus savo gailestingomis akimis, ypač skausmo akimirkomis, ir padarytų mus vertus šiandien ir amžinai regėti savo Sūnaus Jėzaus gailestingąjį veidą!

To visiems melsdamas teikiu jums savo apaštališkąjį palaiminimą.

PRANCIŠKUS

 

 

P1290060

 „Aš tai net nežiūrėjau į pjūvio vietą, jūs dirstelkit, - sako Marytė ir atsuka dešinį šoną. Pakeliu rūbą ir vos ne vos įžiūriu mažą raudoną įbrėžimą, labiau primenantį katino įdrėskimą, o ne chirurgo skalpelio pėdsaką.

Nors ir sunku patikėti, Marytė Kumetienė šiemet švęs 87-ąjį gimtadienį. Garbaus amžiaus moteris tikina jau gavusi geriausią dovaną – sėkmingą operaciją, kurios metu sunaikintas jos inkstą pasiglemžęs vėžys. „Nebegalėjau tverti skausmų – vis dešinį šoną diegė. Tokio amžiaus jau esu, kai vis kažkas negerai, iš poliklinikų nebeišlendu. Kita bėda – šlapimo nelaikymas. Labai brangios priemonės, sunku. Todėl spalį nuėjau pas šeimos gydytoją, apžiūrėjo, padarė tyrimus. Inkste rado pirmos stadijos piktybinį auglį. Nuo to laiko gulėjau vienoje, kitoje ligoninėje“, - pasakojo vilnietė, šiuo metu dar gulinti Vilniaus klinikinėje ligoninėje. Už laiku aptiktą diagnozę ji dėkoja savo gydytojui.
„Tik papuolusi į daktaro urologo Mariaus Anglickio rankas, sužinojau diagnozę. Jei ne jis, nežinia, kas man būtų buvę. Ne kiekvienas tiek stengiasi dėl seno žmogaus. Esu palaidojusi visus savo vaikus, atrodytų, kas čia mane belaiko. Tik gydytojo dėmesys mane vėl pastatė ant kojų. Nežinau, kiek begyvensiu, bet tuos metus norisi būti kuo sveikesnei“, - atviravo guvi pašnekovė. Marytė gyvena viena – nei vaikų, nei marčių nėra, tad savimi tenka rūpintis pačiai. O sveikata tokiame amžiuje – ne pati geriausia. „Turiu širdies stimuliatorių, kraujotaka sutrikusi. Turėjau jau tris insultus. Anksčiau ir ranka buvo susukta, bet atsigavau visiškai. Tai kaip jie gali mane operuoti? Atsigulčiau ant stalo ir nebepabusčiau“, - tikino moteris.

Todėl 86-erių vilnietei vienai pirmųjų šalyje buvo atlikta labai inovatyvi ir minimaliai invazinė operacija - abliacija mikrobangomis. „Prieš operaciją man norėjo papasakoti, kaip viskas vyks – sakau, ne, ačiū – čia gydytojui aktuali infromacija, o ne man. Nenoriu žinoti detalių, man svarbiausia tik pasveikti“, - sakė Marytė. Panašu, kad šis noras tikrai išsipildys, nes moteris jaučiasi išties gerai. Prie to veikiausiai prisideda ir neblėstantis jos optimizmas. „Nebeturiu savo amžiaus draugių jau. O ir jaunesnės labai daug serga. Ateina pas mane į svečius ir sako – o, mano strėnos, o mano nugara ar širdis. Visąlaik atšaunu, kad aš ne gydytoja, ligų neišgydysiu. Reikia kuo mažiau ta neigiama informacija dalintis. Kiekvieną dieną dėkoju Dievui už tai, kad jis man davė tokį charakterį. Man visada gerai. Pensija labai maža, bet kai būna striuka – galiu ir vandenį su duona valgyti. Ir vaikus mokiau, kad reikia gyventi pagal galimybes, o ne pagal norus. Kai taip darysite, tada ir norai išsipildo“, - patarė senolė.

Planuose – taip operuoti ir jaunesnius pacientus

 M. Kumetienę operavęs gydytojas urologas Marius Anglickis pasakojo, kad standartinė inksto šalinimo operacija, esant onkologiniam susirgimui, dažniausiai yra atvira – daromas didelis, iki 40 centimetrų pjūvis, tada pašalinamas visas inkstas arba jo dalis. Po operacijos neretai prireikia ir kraujo perpylimo, o pats ligonis dar porą dienų negali vaikščioti dėl didelio skausmo, ligoninėje tenka prabūti savaitę ir ilgiau. Tačiau šįkart buvo taikytas visiškai kitoks gydymas. „Mes vieni pirmųjų Lietuvoje atlikome mikrobangų abliaciją. Tai - minimaliai invazyvi procedūra, kai kontroliuojant echoskopu į auglį įvedama speciali viena arba dvi adatos (priklausomai nuo tumoro dydžio), jos prijungiamos prie specialaus mikrobangų generatoriaus ir, parinkus reikiamo dydžio energiją bei trukmę, auglys sunaikinamas. Adatos sukurtas mikrobangų laukas „užverda“ molekules aukštoje temperatūroje ir jos „išgaruoja“, molekulės koaguliuojamos. Procedūra užtrunka iki 15 minučių, pjūvis apie 2 cm, nėra kraujavimo ir didelio pooperacinio skausmo. Po operacijos ligonis jau gali vaikščioti ir kitą dieną jį galima išrašyti iš ligoninės“, - pasakojo M. Anglickis. Labai svarbu ir tai, kad nereikalinga bendrinės nejautros ir kad šiuo metodu atliekama operacija daug trumpesnė už kitas panašaus tipo minimaliai invazyvias operacijas (krioterapiją, radiodažnuminę termoabliaciją).

Gydytojo teigimu, dauguma tyrimų rodo, kad taip operuojant onkologinius navikus, rezultatai labai panašūs į įprastai taikomų invazyvių operacijų rodiklius. „Vakar kaip tik buvo atėjusi pirmoji pacientė, kuriai prieš metus atlikome abliaciją mikrobangomis. Pacientė – miela, sveika senučiukė, kurią kitoje ligoninėje buvo atsisakę operuoti. Mes nepasidavėme, ir ji šiandien vaikšto sveika ir laiminga. Kadangi operacijos būdas labai modernus, dar nėra ilgalaikių duomenų, ar vėžys atsinaujina, pavyzdžiui, po 20 metų. Nors dabar taip operuojame tik vyresnio amžiaus žmones, kuriems nėra daug alternatyvų, manau, kad ateityje galėsime šį būdą taikyti ir jauniems pacientams“, - vylėsi Vilniaus klinikinės ligoninės specialistas.

Pacientei M. Kumetienei buvo sėkmingai išoperuotas pirmos stadijos inkstų vėžys, tačiau, gydytojo teigimu, su daugiau „antenų“ galima sunaikinti ir labiau pažengusį naviką. „Šiai pacientei pakako vienos adatos, vieno pjūvio, mat jos navikas siekė 3,5 centimetro. Chemoterapija ar kitas gydymas jai nereikalingas, pacientę tiesiog reikės stebėti, įsitikinti, kad onkologinių ląstelių neliko.

Abliacija mikrobangomis - vienas naujausių inkstų vėžio gydymo metodų. Pacientei turint daug gretutinių ligų atvira operacija būtų susijusi su itin didele rizika. Paprastai tokiu atveju atsisakoma operuoti. Labai džiaugiuosi ligoninės vadovybės sprendimu taikyti inovatyvius gydymo metodus“, - sakė gydytojas urologas M. Anglickis. Šiemet ketinama atlikti dar 10 tokių operacijų.

Apie inkstų vėžį

Dažniausiai inkstų vėžys diagnozuojamas 50-70 metų žmonės. Vyrai inkstų vėžiu serga dažniau nei moterys. Lietuvoje kasmet nustatoma beveik 700 naujų inkstų vėžio atvejų. Daugelis simptomų yra nespecifiniai ir gali būti susiję su nevėžiniais inkstų ar šlapimo takų sutrikimais. Daugeliu atvejų inkstų vėžys nesukelia skausmo, kol netampa pažengusiu. Tik esant jau nemažam navikui, atsiranda šono, pašonės skausmas, galima naviką užčiuopti pilve, matomas kraujas šlapime. Vienintelis inksto naviko požymis gali būti nepaaiškinamas karščiavimas. Ligoniai dažnai skundžiasi nuovargiu, kūno masės mažėjimu, dažnai būna padidėjęs arterinis kraujospūdis, pilnakraujystė (padaugėja kraujyje eritrocitų, hemoglobino). Jei vyrams kairiojo inksto navikas perauga į lytinę veną, atsiranda varikocelė (išsiplėtusios sėklidės ir sėklinio virželio venos), kuri ligoniui gulint neišnyksta. Čiuopiamas darinys pilve – tai gana vėlyvas simptomas, kai navikas jau būna gana didelis.


Giedrė Armalytė,

www.delfi.lt

2016  02 06

 

 

image001

LR Vyriausybės kanceliarija kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu šiuo metu vykdo viešąją konsultaciją „Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės“. Kviečiame išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje:

http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-aktyviai-dalyvauti

VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje - neeilinis įvykis: po kapitalinės renovacijos duris atvėrė neatpažįstamai pasikeitęs Vidaus ligų skyrius. Kaip akcentuoja šios ligoninės personalas, pacientams svarbus ne tik gydymas ar gydytojų priežiūra, bet ir akiai maloni ligoninės aplinka. „Kai graži aplinka, tuomet ir sveikimo procesas greitesnis“, - filosofiškai žvelgia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojai.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atnaujinto Vidaus ligų skyriaus atidarymu pasidžiaugti sugūžėjo gausus būrys garbių svečių: Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, sveikatos apsaugo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė bei premjero patarėja Auksė Kontrimienė, pirmininkės pavaduotojas Vaidas Kukarėnas, komiteto narys Algis Čaplikas.

„Džiugu, kad pagerėjo darbo sąlygos ligoninės personalui, ir pacientams bus visai kitokia nuotaka besigydant renovuotame Vidaus ligų skyriuje. Dėkoju kolektyvui – keturiasdešimt dviem šaunuoliams: vienuolikai gydytojų, aštuoniolikai slaugytojų ir trylikai pagalbinio personalo darbuotojų. Šios ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatose vienu metu gali būti gydoma penkiasdešimt pacientų. Vadinasi, į jus kaskart žvelgia šimtas dėkingų akių. Per metus aptarnaujate ne mažiau kaip du tūkstančius pacientų. Jūsų darbas - tikrai sunkus, ir jūs puikiai susitvarkote. Mylėkite, gerbkite pacientus ir teikite kuo geresnes gydymo paslaugas“, - atidarymo dieną žodį tarė sveikatos apsaugos ministrė.

Pacientai netrukus patys įvertins renovuoto Vidaus ligų skyriaus teikiamus privalumus. Patogios ir jaukios palatos, šviesios ir akiai malonios spalvos, kurias rinko pats ligoninės personalas, patogūs sanitariniai mazgai – visa tai užtikrina optimalias sąlygas pacientams sveikti kiek įmanoma komfortiškesnėse ligoninės patalpose.

„Vilniaus miesto gyventojams mūsų ligoninė patinka, - teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų klinikos vedėja profesorė habilituota daktarė Danutė Kalibatienė. – Nereikia nė aiškinti ar adreso sakyti, pacientai žino, kur yra mūsų ligoninė, kurios vardas, kaip vienos seniausių gydymo įstaigų Vilniaus mieste, žinomas nuo seno.

Ypač džiugina geras ir stabilus kolektyvas. Dirbame daug ir sunkiai, bet draugiškai pasitardami. Vyksta konsiliumai, tobulinimuisi skirtos paskaitos, naujausios mokslinės literatūros apžvalgos, diegiame naujausius gydymo algoritmus į ligoninės praktiką stengdamiesi išlaikyti aukštą lygį. Mūsų ligoninėje galime atlikti visus tyrimus. Jeigu ko nors neturime, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso – jokios problemos. Esame sudarę sutartis su kitomis ligoninėmis, ir mūsų pacientai būna geriausiai ištiriami. Galime pasidžiaugti itin gera radiologine tarnyba, kur dirba aukščiausio lygio specialistai.“

Viena opiausių problemų sveikatos sistemoje - terapinių lovų trūkumas sostinėje ir regione. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriuje per metus gydoma daugiau nei du tūkstančiai pacientų.

„Kaip žinote, sumažėjo terapinių lovų Vilniuje, ir pacientų srautas kartais sunkiai valdomas. O ką daryti, jeigu pas mus nuolat teikiama būtinoji pagalba. Per naktį greitosios medicinos pagalbos automobiliai atveža dvidešimt - trisdešimt sunkiai sergančių pacientų. Įsivaizduokite, kokia ligonių kaita! Per savaitę mes juos turime ištirti, išgydyti ir išrašyti į namus, nes laukia kiti pacientai“, – apie darbo ypatumus pasakoja profesorė D. Kalibatienė.

Jei aplinka graži, sveikstama greičiau

 

Didžiajai daliai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriuje gydomų pacientų, sergančių kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis bei kitomis ligomis, turi būti teikiama skubi būtinoji pagalba.

„Mūsų pacientai yra pagyvenę žmonės, kuriems diagnozuojama daug lėtinių ligų. Dažniausiai tai - krūvelė lėtinių ligų ir viena arba dvi iš jų – paūmėjusios, - pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja Birutė Aleknienė. - Žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo ir atsiranda multipatologija, kuri būdinga pagyvenusiems žmonėms. Džiaugiamės, kad nuo šiol turėsime geras sąlygas tiek personalui, tiek pacientams. Jie bus gydomi suremontuotose palatose, kurios yra naujoviškos: prie kiekvienos lovos įdiegta instaliacija elektroniniam prietaisui įjungti, signalizacija personalui iškviesti, viskas švaru ir tvarkinga. Jeigu aplinka graži, ir sveikimo procesas daug greitesnis. Kai tik atėjau dirbti į šią ligoninę, mėgau savo profesiją ir buvau patenkinta darbo sąlygomis, nors aplinka tikrai nebuvo tokia graži kaip dabar. O dabar ir aplinka gražiai sutvarkyta, ir darbas vis dar mėgstamas, ko daugiau galima norėti?“

Pagalbininkas slaugos personalui

Ligoninės personalas jau spėjo įvertinti įsigytą naujausią utilizavimo įrenginį – maceratorių, į kurį sumetami vienkartiniai basonai su visu turiniu, tacelės, panaudoti konteineriai. Kaip pasakoja Vidaus ligų skyriaus vyriausioji slaugos administratorė Natalija Liepienė, vieno mygtuko paspaudimu visa tai yra sunaikinama dezinfekuojamojo antibakterinio skysčio pagalba ir nuleidžiama neužkemšant kanalizacijos.

„Turime daug sunkių vyresnio amžiaus pacientų, kurie patys nelabai gali nueiti iki tualeto. Maceratorius – labai didelė pagalba mums. Šio prietaiso privalumas toks, kad užtikrinama apsauga nuo bakterijų, užkertamas kelias blogam kvapui. Taip pat tai didžiulis palengvinimas slaugos personalui, kadangi nereikia plauti, valyti, kaskart dezinfekuoti kiekvieno panaudoto basono. Tikiuosi, kad mūsų pacientai bus patenkinti patekę į skyrių“, - sakė vyr. slaugos administratorė N.Liepienė.

„Vidaus ligų skyriuje labai sunku dirbti, kadangi ligoniai atvyksta sirgdami įvairiomis ligomis. Kartais pasitaiko piktų giminaičių, kurie reikalauja, kad pacientas, kuriam yra beveik šimtas metų, po išrašymo būtų vos ne kaip dvidešimtmetis.

Mūsų ligoniai neretai būna vieniši, pagyvenę ir jiems trūksta dėmesio. Jeigu yra galimybė, stengiamės jiems padėti kiek įmanoma daugiau.

Labai svarbu sveikas gyvenimo būdas. Ligoninėje žmogus negyvens amžinai. Diagnozuosime ligą, paskirsime gydymą ir pacientas savo sveikata turės rūpintis nuolat: ir laikytis dietos, ir aktyvaus gyvenimo būdo, ir vaistų nepamiršti vartoti.

Mums daug padeda slaugytojos. Jos - patyrusios ir pareigingos. Visada stengiamės draugiškai vieni kitiems padėti“, - sako vidaus ligų gydytoja ir transfuziologė Margarita Prokopčiuk.

Trys klausimai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriui Narimantui Markevičiui:

 

- Kas pasikeitė suremontavus ligoninės Vidaus ligų skyrių?

- Šis terapinis skyrius nebuvo remontuotas nuo tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt antrųjų metų, kuomet buvo pastatytas naujas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės korpusas. Įsivaizduokite, per tiek laiko sąlygos buvo prastos ne tik negalią turintiems, bet ir visiems kitiems pacientams. Sanitariniai mazgai, palatos, valgyklos, maisto paruošimo bei kitos buitinės patalpos neatitiko higienos ir žmogiškųjų reikalavimų. Buvo priimtas sprendimas Vidaus ligų skyrių renovuoti pirmąjį. Šešiasdešimt septyniasdešimt procentų į terapinį skyrių patenkančiųjų – lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie turi įvairaus lygio ir sunkumo negalią. Nuo šiol palatos, sanitariniai mazgai ir pagalbinės patalpos yra erdvios, patogios, atitinkančios visus europinius reikalavimus.

Dar vienas terapinio skyriaus išskirtinumas tas, kad įdiegus naują utilizavimo sistemą, palengvės darbas personalui. Slauga terapiniame skyriuje – vienas kertinių dalykų, kurie pacientui padeda gyti. Ne vien vaistai ir gydytojo priežiūra, tačiau ir slauga. Ypač vyresniems ir negalią turintiems pacientams. Todėl buvo priimtas nutarimas įsigyti naują aparatą, vadinamąjį maceratorių, kuris padeda išvengti infekcijų tikimybės, skyriuje palaikyti higieną, taip pat palengvina personalo darbą, kai jiems ir taip nelengva prižiūrėti sunkius ligonius.

- Dažnai akcentuojama, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – tai išskirtinai į sostinės gyventojų sveikatą orientuota gydymo įstaiga. Sutinkate?

- Nesutikčiau, kad vien į vilniečius... Kadangi ligoninėje gydomi ne tik Vilniaus miesto gyventojai. Mes teikiame ir kraujagyslių chirurgijos, ir urologijos, ir abdominalinės chirurgijos, ir vaikų ligų tretines sveikatos priežiūros paslaugas visosrespublikos gyventojams.

Remiantis praėjusių metų duomenimis, daugiau nei dvidešimt procentų tretinio lygio paslaugų suteikiama ne tik sostinės, bet ir visos respublikos gyventojams.

Tačiau didesnę dalį, suprantama, sudaro Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai. Aptarnaujame ir į Lietuvą atvykusius užsienio piliečius. Visi pacientai turi vienodas sąlygas gydytis mūsų ligoninėje.

- Kaip naujasis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas, kokią turite šios gydymo įstaigos viziją ir kaip stengiatės gerinti paslaugų prieinamumą pacientams?

- Jau renovuoti du ligoninės skyriai – Dienos chirurgijos, dabar – ir Vidaus ligų. Ligoninė turi daug ambicingų planų. Vieni jų jau yra patvirtinti per valstybės investicinę programą. Seimas patvirtino, tikėkimės, kad ir šių metų biudžete mūsų projektai išliks prioritetiniai. Tad turime du stambius projektus: tai yra ligoninės priestato statyba. Šiuo metu turime dešimt operacinių, - be dienos chirurgijos, - kurios yra nerenovuotos nuo ligoninės pastatymo laikų. Aparatūra buvo atnaujinta, tačiau patalpos nerenovuotos iki šiol. Todėl nuspręsta ir valstybės investicinei programai tvirtinti pateiktas projektas – nauja operacinių blokų statyba. Vasaros pradžioje jau turėtų prasidėti statybos.

Pagal numatytus planus iki du tūkstančiai aštuonioliktų metų jau turėtų veikti naujas operacinių, reanimacijos ir hemodializės korpusas.

Toks yra mūsų pagrindinis uždavinys - turėti aukščiausio lygio operacinių korpusą su reanimacija ir hemodialize. Kartu galima bus padidinti terapinių lovų, kurių jaučiamas didelis trūkumas, skaičių.

Gyventojai senėja, vidutinis amžius ilgėja, lėtinių ligų nemažėja, todėl terapinių paslaugų poreikis tik didės. Taigi, kai pastatysime chirurginį korpusą ir atsilaisvins dabartinių operacinių vietos, bus galima spręsti ir terapinių lovų trūkumo klausimą. Ypač į Lietuvą ateinant geriatrijos programai – tai yra garbaus senėjimo programa, Europos Sąjungos paskelbta iki du tūkstančiai dvidešimt ketvirtųjų.

Žiūrint į priekį geriatrijos paslaugų reikės. Ir mes turėsime galimybę buvusiose operacinių patalpose dar praplėsti terapines paslaugas.

Norisi, kad būtų kuo mažiau pacientų – kad žmonės visiškai nesirgtų. Bet jeigu jau tenka sirgt ir patekti į ligoninę, mes visada pasiryžę padėti. Girdime ir iš kitų ligoninių darbuotojų, kad ne tik mūsų gydytojų, bet slaugytojų bei slaugytojų padėjėjų santykiai su pacientais yra tikrai geri. Ypač terapiniuose skyriuose tai lemia pusę gydymo rezultatų sėkmės. Pacientams, kuriems reikia gydymo, suteiksime kiek įmanoma geresnes paslaugas.

KOMENTARAI

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė:

- Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra strategiškai patogioje vietoje, todėl viliuosi, kad po šių metų biudžeto svarstymo, kada daugiau nei šeši šimtai tūkstančių eurų paskirta dviem įstaigos projektams (bent jau liftų, sterilizacinės, operacinių projektavimui), su didele viltimi žiūriu į jų ateities darbus. Nuoširdžiai sveikinu ir linkiu, kad graži aplinka ženkliai pagerintų personalo darbo kokybę. Ypač norėčiau akcentuoti: peržvelkite dar kartą viską ligoninėje, kad pacientams tokios mažos smulkmenos būtų iš tiesų vietoje ir tinkamos: ir rankenėlės, ir sanitariniai mazgai, ir visi kiti dalykai. Nes iš mažų smulkmenų susideda visuma.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Gintaras Žandaravičius:

- Palyginus kaip buvo prieš pusmetį ar dar anksčiau, renovuotas Vidaus ligų skyrius yra neprastai gražus. Visa ligoninė turėtų būti tokia graži, kaip šis skyrius.

Kaip direktorius sakė, bus pastatytas naujas chirurginis korpusas, operacinių, sterilizacinis blokas. Tikiuosi, kad per keletą metų ligoninė taps, kaip mes ir kalbėjome, vienu iš polių Vilniaus mieste: Santariškės, Lazdynai ir Antakalnis.

Gyventojai pirmiausiai vertina paslaugų kokybę. Dabar tiek prezidentė, tiek sveikatos apsaugos ministrė sprendžia klausimą dėl gydymo įstaigose susidarančių eilių, kad būtų kuo trumpesnis patekimas pas specialistus, į planines operacijas. Tokie remonto darbai kaip tik padeda ir patiems gydytojams teikti kokybiškesnes paslaugas.

Gražiose patalpose besigydantis pacientas, gaunantis kokybišką savalaikę paslaugą – tai prioritetas visoms gydymo įstaigoms.

Tai, ką aš dabar pamačiau, mane asmeniškai pradžiugino. Su laiku savivaldybė, kaip steigėjas, irgi žadame prisidėti, kad nebūtų apsiribojama vieno skyriaus renovavimu, o kad visi šeši aukštai ir dar du nauji korpusai „išdygtų“ bei atsirastų naujų paslaugų šioje ligoninėje.

 

Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė, premjero patarėja Auksė Kontrimienė:

- Puikūs įspūdžiai! Nepaprastai džiaugiuosi, kad vilniečiai šioje miesto ligoninėje turės dar vieną švarų, gražų skyrių. Tačiau tik nuo šioje ligoninėje dirbančių žmonių viskas priklauso. Nes kitą kartą švara neužtikrina paslaugos kokybės, jeigu čia dirbantys specialistai būtų abejingi ligoniams. Džiaugiuosi, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje dirba pacientams nepaprastai atsidavęs personalas.

 

Deimantė Zailskaitė

"Lietuvos sveikata"