Neįgaliesiems

maryte verygagenys

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga Vilniaus Rotušėje grupei žinomų Lietuvos medikų, pelniusių žmonių pagarbą ir dėkingumą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įteikė Garbės ženklus, liudijančius apie Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės vardų suteikimą.

Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas suteiktas ir Garbės ženklu apdovanotas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojas chirurgas ŽYGINTAS GENYS. Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas ir Garbės ženklu apdovanota VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2-o Gimdymo skyriaus akušerė MARIJA PIURKO.

Medikams buvo perduoti Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, Seimo sveikatos reikalų komiteto sveikinimo ir padėkos žodžiai.

„Kiekviena Jūsų darbo diena liudija Jūsų prasmingą darbą. Iš visos širdies dėkoju už Jūsų pasiaukojimą, išgelbėtas gyvybes, pacientams grąžintą viltį ir reikšmingą indėlį kuriant sveiką ir laimingą visuomenę. Linkiu stiprios sveikatos, neblėstančio optimizmo ir sėkmės įgyvendinant savo siekius. Puoselėkite medicinos profesijos vertybes ir saugokite jos prestižą! Tikiu, kad mes visi drauge, sutelkę kūrybines, o kalbant apie medikų darbą – ir fizines jėgas, įveiksime visus iššūkius, įrodysime, kad gebama dorai, kūrybiškai dirbti“, – sveikindamas Lietuvos medikus sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Nuo 2004 m.  balandžio 27 d. minima kaip Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Šia proga įteikiami Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva įsteigti Nusipelniusios Lietuvos gydytojo, Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo, Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės vardai ir juos liudijantys ženklai.  Per šį laikotarpį nusipelniusio gydytojo vardus pelnė 259 Lietuvos medikai,  nusipelniusių sveikatos apsaugos darbuotojų garbės vardai suteikti 329  asmenų. Nuo 2015 m. garbės vardai suteikiami ir slaugytojams. Tokius garbės vardus dabar turi 41 Lietuvos slaugytojos. 

 

 

20170427 084527  20170427 085631

20170427 090117  20170427 090128

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės rytas prasidėjo šventiškai. Medicinos darbuotojų dienos proga pilnai susirinkusių medikų salei užburiančią muzikos harmoniją padovanojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, Tarptautinių festivalių laureatė Rasa Juzukonytė (sopranas) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, Tarptautinių konkursų laureatas doc. Deividas Staponkus (baritonas). Jiems akompanavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto dekanė pianistė profesorė Aušra Motuzienė.

VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius, sveikindamas kolegas sakė: „Mūsų profesija – išskirtinė, su jokia kita nepalyginama. Ją pasirenka ir pasilieka dirbti tik neeilinės asmenybės. Tačiau paradoksas - šiandien medikams labiausiai trūksta pagarbos. Reikalaujama iš mūsų „vis aukštesnių ir aukštesnių rezultatų...“, - kaip iš verslo, iš ekonomikos. Mediko profesija pradėta matuoti skaičiais, rodikliais, normomis... Sveikinu visus su profesine švente. Mes turime kuo, galime ir privalome didžiuotis savo darbu ir pasiekimais. Tegu bus įvertintas Jūsų profesionalumas ir stiprybė, gerumas, rūpestis ir optimizmas. Tegul nuoširdūs, tikri ir šilti žodžiai būna ištariami Jums kasdieną, o ne vien šventės proga. Nuoširdžiai dėkoju visiems už Jūsų sunkų, kruopštų, atsakingą ir prasmingą darbą.“

----------------------------------------

Lietuvos Gydytojų sąjungos laikraštis „Gydytojų žinios“ Medicinos darbuotojų dienos proga kalba apie tai, kas medikų bendruomenei skaudžiausia.

Jo Didenybė ŽODIS

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir pražudyti.

Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame informacijos sraute, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia... Kokiais matais galėtume įvertinti tai, ką paskelbiame, išvystame, perskaitome, kuo dalijamės neaprėpiamose socialinių tinklų, skaitmeninės ir popierinės žiniasklaidos srautuose? O kaip tie dalykai veikia kiekvieno iš mūsų sąmonę?

Medikai, tikriausia, galėtų pateikti daug pavyzdžių, kai neatsargus, neapgalvotas, o juo labiau - piktas žodis tampa sunkios ligos ar netgi mirties priežastimi. Profesorė Žaneta Petrulionienė pasakojo apie neseniai gydytą moterį, kuri po sunkaus pokalbio su viršininku visą savaitgalį kankinosi, verkė, o pirmadienį pateko į ligoninę priešinfarktinės būklės.  „Kardiologų pagalbos neretai prireikia žmonėms, išgyvenusiems didelį stresą, išdavystę, nelaimingą meilę, nepelnytą konfliktą tarnyboje, atleidimą iš darbo. Klinika panaši į infarkto: labai stiprus skausmas krūtinėje, elektrokardiograma  - infarktinė, koronarografija rodo švarias arterijas, tačiau širdies raumuo, tiriant echoskopu, atrodo apgailėtinai. Tai vadinamasis sudaužytos širdies sindromas, - pasakoja profesorė apie būseną, į kurią panašią ne vienam, gal būt, teko patirti. – Iš laimės ir džiaugsmo infarktas neištinka, o štai nuoskaudos, neigiamos emocijos, nepelnytos kaltės jausmas neretai gali tapti ir mirties priežastimi,“ – sako profesorė.

Kalbėdami apie grėsmes ir pavojus, dažniausia mintyse turime pacientus, tarytum gydytojų tai neliestų. Labai nustembame pamatę gydytoją ligoninės palatoje: nejaugi ir jis gali sirgti? Dievaži, gali. Tik dažniausia taip pat ypatingai: tyliai, nesiguosdamas ir nesiafišuodamas, kartais netgi kolegiškomis konsultacijomis „prisidengdamas“, galiausiai – teisindamasis, kad ligos neaplenkia nė vieno...

Atidžiausi, nuoširdžiausi, labiausiai atsidavę savo profesijai, mylimi ligonių ir jų ilgametę patirtį perimančių mokinių, - tokių gydytojų, mokslininkų vardus turėtume tarti su ypatinga pagarba. Jie savo gyvenimą paaukojo medicinos pažangai, ligonių sveikatai. Prof. Antanas Sučila, prof. Vytautas Jonas Sirvydis, prof. Giedrius Uždavinys, prof. Vytautas Jonas Triponis, prof. Aleksandras Laucevičius, prof. Pranas Šerpytis, prof. Žaneta Petrulionienė, prof. Eugenijus Lesinskas, prof. Dalius Jatužis, prof. Nijolė Drazdienė  – tai tik keletas pavardžių, su meile ir dėkingumu tariamų daugelyje Lietuvos šeimų. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, ir tęsti. Pasiaukojimas - gydytojo profesijos esmė, kurios nusakyti žodžiais neįmanoma, nes jos vertė – gyvenimas.

Kai kalbame apie medikus, mintyse turime ne vien gydytojus, gebančius kiekvienam ligoniui rasti ypatingą, tik jam tinkamą gydymą, bet ir slaugytojas, jų padėjėjas, tas paprastas moteris, kurios nuolat rūpinasi, kad netrūktų švarių skalbinių ir ligonis rastų švarutėlę kriauklę, kurios tarsi nejučia, pareidamos pro šalį, išlygina sunkaus ligonio patalo raukšlę... Lyg ir nedideli darbai, tačiau bandykite įsivaizduoti, kad jų niekas nedirba.

Sergantis žmogus kenčia ne tik skausmą, bet ir nerimą, patiria psichologinį diskomfortą, to medikai niekada nepamiršta ir stengiasi kiekvienam rasti gerą, padrąsinantį žodį. Kai kada tų žodžių ir užtenka. Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas urologas Voldemaras Dasevičius šiomis dienomis sulaukė ypatingos padėkos: „Grąžinti vyrui vyriškumą, vadinasi, grąžinti jam meilę. Ačiū, daktare.“ Ir aišku, buvo labai nustebęs: „Pacientai ne visada mums dėkoja, kai kada ir bara. Gydytojai irgi žmonės – malonu girdėti padėką, skaudu – priekaištus. Vyrams sunku atskleisti savo intymias problemas. Tačiau kaip dažnai jų priežastys būna psichologinės, slypi piktuose, netinkamuose žodžiuose, sukeliančiuose stresą, priverčiančiuose žmogų pasijusti menkaverčiu, nereikalingu...“ Ir vėl gydytojo minčių centre – pacientai.

Dėkingumo formulė

Vien tik šis gydytojas urologas kasdien konsultuoja apie 20 -30 pacientų. Santariškių klinikos kasmet priima maždaug po milijoną pacientų. Anksčiau kiekvienas ligoninės skyrius turėjo knygą, kurioje pacientai rašydavo padėkas. Dabar tie dalykai persikėlė į elektroninę erdvę. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dažniausia prisieina lankytis pas gydytojus, naudojasi kompiuteriais arba išmaniaisiais telefonais. Taigi, kokia jų dalis išreiškia dėkingumą juos gydžiusiems gydytojams? Šis klausimas kyla žinant, jog skundų daugėja. Dabar daugelis mano esą jautrūs, subtilūs ir ypatingi, juo labiau – apsiskaitę ir apsišvietę visose srityse. Ar galėtų būti kitaip, jeigu tiek laiko praleidžia internete, prie televizoriaus, socialiniuose tinkluose, kur srautais srūva įvairiausios žinios, atmieštos dviguba ar net triguba doze bevertės arba netgi klaidinančios informacijos. Apie ligas ir jų gydymą – irgi.  „Daktarai nustatė klaidingą diagnozę, ne taip gydė, ne tokius vaistus davė, nugydė. O juk žmogus dar galėjo gyventi...“ Medikų nuomonės apie tai, ar galėjo tas garbaus amžiaus senolis gyventi, ar egzistuoja „stebuklų lazdelė“, galinti prikelti ilgus metus savo sveikatą visais įmanomais būdais engusį ligonį, sergantį keliomis lėtinėmis ligomis, be abejo, niekas neklausia ir kiekvieną jo žodį traktuoja kaip bandymą pasiteisinti. Užtat artimųjų skundo tyrėjai reikalauja pasiaiškinti, kaip gydė ir ar visus savo veiksmus kruopščiai dokumentavo. Tikrina ne tik atvirai, bet ir „incognito“ atvykusios komisijos. Skundai „kedenami“ itin kruopščiai. Neatsižvelgiant į besiskundžiančiųjų kompetenciją ir tikruosius siekius, prastai slepiančius viltį pasipinigauti. Apie skundžiamų gydytojų savijautą, sveikatą ir kitus jų pacientus niekas negalvoja. O gydytojai kartais ilgus mėnesius apie mediciną nenutuokiantiems tardytojams bei giminaičiams kažkelintą kartą privalo aiškintis, ar teisingai gydė ligonį ir kokių medicininių manipuliacijų tikslingumu bei kokybe jo artimieji galėjo suabejoti... Apie tai, jog abejojantieji neturi ne tik medicininio, tačiau neretai ir visai jokio išsilavinimo, nutylima. Kaip ir apie tai, kad ne vienas iš apskųstų gydytojų yra neišlaikęs tokios įtampos: nelengva per dienas dirbti ligoninėje, ilgas valandas operuoti, skaityti paskaitas studentams, neapleisti medicinos mokslo naujovių ir visa tai derinti su privalomais vizitais į teisėsaugos įstaigas.

Kieno ausys kyšo?

Nebandome užginčyti pacientų teisių, tačiau bent kiek logiškiau pamąsčius, norisi sugrįžti prie pasvarstymų apie žodžio jėgą. Ar suvokiame, kokiu galingu ginklu gali tapti žodis? Ir koks nepasitikėjimo pleištas tarp visuomenės ir medikų bendruomenės per pastaruosius porą dešimtmečių metodiškai varomas? Kokios jėgos tuo suinteresuotos? Kieno dėka medikai nuolatos skelbiami korumpuočiausia visuomenės dalimi? Kuo remiantis? Sakysite, reprezentatyviomis visuomenės apklausomis? Ar kada nors teko pakliūti tarp tų apklausiamųjų? Didžiajai daugumai, kažkodėl – ne. Ar kas nors kalba, kad apklausiami žmonės kyšiu laiko ir medikui padovanotą gėlių puokštę arba saldainių dėžutę? (Varge, ką su ja veikti – juk daugelis medikų sveikai gyvena ir saldumynų tikrai nevalgo.) Ar normalu, kad buriamos grupės neblogai apmokamų darbuotojų, taip vadinamų „slaptųjų pacientų“, „slaptųjų pirkėjų“, kurie tikrina (tiksliau, šniukštinėja), ar kuo nors daugybei smulkiausių taisyklių ir reglamentų nenusižengia medikai, vaistininkai? Ar jauku matyti, kaip žeminami gydytojai, garbingi profesoriai, ant jų kabinetų durų klijuojant lipdukus „Geriausia padėka – Jūsų šypsena“, tarsi čia būtų ne gydymo įstaiga, o grožio salonas... Manau, kad daugeliui nejauku. Nejauku dėl nepagrįstų įtarinėjimų ir kaltinimų, kurie pažeidžia įstatymų numatytą nekaltumo prezumpciją, dėl nepagarbos gydytojų ir mokslininkų kompetencijai, dėl nuolaidžiavimo prasčiokiškoms apkalbų lygio užgaidoms, seniai nebeatitinkančioms oraus ir kultūringo bendrabūvio normų bei padorios žiniasklaidos lygio. Tuos dalykus būtina keisti. Skubiai. Kol dar ne vėlu, kol dar turime, kas gydo išsivaikščiojančią ir sparčiai senstančią visuomenę.

Visagalis žodis iš širdies į širdį. Tiesiantis taką gerumui ir žmogiškumui. Keliantis, o ne žlugdantis. Tik toks jis šiandien reikalingas medikų bendruomenei. Jeigu kuo daugiau žmonių tai suprastų...

 

 

Pasaulinę sveikatos dieną Vilniaus meras Remigijus Šimašius miesto Rotušėje Auksinės širdies simboliu apdovanojo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, padėkodamas jiems už kilnų ir ypač svarbų darbą. Ceremoniją, kurios metu meras apdovanoja labiausiai nusipelniusius medicinos darbuotojus, savivaldybė rengia jau vienuoliktus metus. „Jūsų darbas ypatingas – žmones Jūs  pagydote ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai padrąsinate. Ir, svarbiausia, tai darote iš visos širdies, nors sprendimus priimti tenka vadovaujantis protu. Protas ir širdis turi dirbti kartu. Nuoširdžiai sveikinu Jūsų bendruomenę“ –  sakė sostinės meras.

Auksinės širdies simboliu - 2016 metų akušerė  apdovanota Vilniaus miesto klinikinės ligoninės buvusi ilgametė darbuotoja akušerė  Birutė Jakutienė.

Mero padėkos už profesionalumą ir nuoširdų atsidavimą darbui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, įteiktos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai neonatologei dr. Violetai Drejerienei ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo slaugytojai Teresei Čibirienei. 

 „Jūs dirbate sunkiai, įstaigos gydytojai nuolat tobulinasi, diegiami nauji gydymo metodai, perkama nauja moderni gydymo įranga – dėkoju už Jūsų pastangas ir už Jūsų darbą – tik visų mūsų bendromis pastangomis galime kurti sveikesnę visuomenę“, – sakė R. Šimašius.

Kandidatus apdovanoti Auksinės širdies simboliu ir padėkoms  kasmet siūlo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, Vilniaus medicinos draugija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Apdovanojimo Auksinės širdies simboliu komitetas.

20170407 133912 20170407 133922

20170407 141806 20170407 142604 

 20170407 141648 20170407 142146

 20170407 143221

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad ūmi infekcinė liga – legioneliozė pavojingiausia pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.

Legioneliozė pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos simptomais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu – įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.

Galimi infekcijos šaltiniai:

  • karšto ir šalto vandens sistemos;
  • dušo galvutės;
  • čiaupai;
  • tualetų bakeliai;
  • baseinai;
  • vandens aušinimo bokštai;
  • vandens garų kondensatoriai;
  • vandens vamzdžiai ir rezervuarai laivuose;
  • terminiai mineraliniai vandenys ir jų tiekimo sistemos;
  • gydomosios vonios;
  • gydomasis purvas;
  • oro drėkintuvai;
  • gėlių laistymo sistemos;
  • dekoratyviniai fontanai.

Legionelioze neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Legionierių liga paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui.

Prevencija
Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50-60 ºC, šalto – mažesnė kaip 20 ºC. Legionella bakterijos vandens sistemoje nukenksminamos terminiu būdu (aukšta temperatūra) ir / ar dezinfekuojant autorizuotais biocidais.

Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Ligos sukėlėjas
Ligos sukėlėjas – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.

Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė. 1977 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė gramneigiamų bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai. Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionella pneumophila (plaučių legionele). Retrospektyviai ištyrus neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių ligonių kraujo serumus paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje. Vėliau L. pneuomophila buvo išskirtos iš aplinkos mėginių, tiriant legioneliozės protrūkius įvairiose pasaulio šalyse. Pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m. (retrospekytyviai).

Plitimo būdai
Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Simptomai
Pontiako karštligė. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2 - 6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.

Legionelinė pneumonija (legionierių liga). Inkubacinis periodas 2 – 10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 – 4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.

Profilaktika
Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.


Parengė:
Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro
Epidemiologinės priežiūros visuomenės sveikatos specialistė

 

 top banner 1 1

Kovo 9-ąją pasaulyje minima Inkstų diena. Tuo norima atkreipti visuomenės dėmesį į inkstų ligas ir jų poveikį žmogaus sveikatai. Dažnai inkstų ligos nesukelia klinikinių simptomų, jas galima nustatyti, tik atliekant profilaktinius tyrimus, pavyzdžiui šlapimo tyrimą. Inkstų  ligos pasižymi progresuojančia eiga ir gali sukelti visišką inkstų neveiklumą. Inkstų ligas galima kontroliuoti, įtakoti jų eigos blogėjimą, kartais išgydyti visiškai. Dažniausios ligos, sukeliančios inkstų funkcijos nepakankamumą, yra arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas.

Kasmet Pasaulinės inkstų dienos tema pasirenkama aktuali ir svarbi problema, kaip pavyzdžiui „Inkstai ir arterinė hipertenzija“, „Inkstai ir cukrinis diabetas“, „Sveiki inkstai  - sveika širdis“. Tuo siekiama  informuoti visuomenę, atkreipiant dėmesį į problemos svarbą.

2017 metų Inkstų dienos tema – „Nutukimas ir inkstų ligos“.

Nutukimas apibūdinamas, kaip pernelyg didelis riebalų susikaupimas, galintis pakenkti sveikatai. Nutukimas yra svarbus rizikos veiksnys, bloginantis inkstų veiklą, nes didina riziką susirgti cukriniu diabetu, didina arterinę hipertenziją, žymiai prisideda prie bendros blogos savijautos. Nutukimas tiesiogiai turi įtakos inkstų veiklai - inkstai turi sunkiau dirbti, filtruoti daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų medžiagų apykaitos poreikius dėl padidėjusio kūno svorio. Ilgainiui tokia padidinta inkstų veikla (hiperfiltracija) gali pakenkti inkstams, bloginti jų veiklą.

Švietimas ir informacija apie nutukimo poveikį  inkstų ligoms  padeda suprasti tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo poveikį ir reikšmę ligų profilaktikai.

Šiemet Pasaulinės inkstų dienos informacija skiriama švietimui apie nutukimo ir inkstų ligų ryšį, skatina sveikos gyvensenos priemones, prisideda prie bendros sveikatos gerinimo.

 

Parengė  gydytoja nefrologė Elita Gruodytė

Daugiau informacijos: http://www.worldkidneyday.org/2017-campaign/2017-wkd-theme/

 20170228 110447 20170228 122411

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje viešėjo medikų delegacija iš Kirgizijos. Vizitą inicijavo Šveicarijos vyriausybė, įgyvendinanti tarptautinę medicinos partnerystės programą. Kirgizijos sveikatos apsaugos reformą Šveicarija remia nuo 1999 metų. Šveicarijos Raudonojo Kryžiaus organizacija padeda įvertinti sveikatos priežiūros situaciją Kirgizijoje, gelbsti palengvinant planavimo procesus ir įgyvendinant sveikatos stiprinimo projektus. Viešnagės Lietuvoje tikslas – apsikeisti patirtimi sveikatos priežiūros, susijusiais su infekcijų kontrole, klausimais.

Į ligoninę atvykusioje 11 žmonių grupėje – Kirgizijos sveikatos ministerijos Sveikatos reikalų skyriaus viršininkė Ismailova Baktygul, Vyriausybės profilaktikos ir epidemiologijos departamento vadovė Otorbajeva Dinagul, Respublikos Infekcijų kontrolės centro vadovas Kravcov Aleksej, Kirgizijos sveikatos ministerijos vyriausioji anesteziologė reanimatologė  Žuzumalijeva Gulžan Sardarovna, Kirgizijos bendrosios sveikatos apsaugos instituto dekanė Altymyševa Nurilia, instituto bendrosios chirurgijos docentas Ašimov  Žanybek, Kirgizijos diagnostikos laboratorijos vadovė Ašyralijeva Damira, kiti oficialūs asmenys. Grupės vadovas – projekto Lietuvoje atstovas dr. Gelmius Šiupšinskas. Ligoninėje svečius pasitiko ir vizitą koordinavo Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja laboratorinės medicinos gydytoja dr. Jolanta Miciulevičienė. VMKL direktorius dr. Narimantas Markevičius supažindino delegaciją su ligoninės istorija, jos veikla, teikiamomis paslaugomis, ligoninės, kaip savivaldybės įmonės, valdymo struktūra. Grupė lankėsi Vaikų ligų, Akušerijos ir ginekologijos klinikose ir Mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje. Svečius domino labai platus klausimų spektras - naujų paslaugų licenzijų gavimo ir jų kontrolės sistema, infekcijos kontrolės specialistų darbo specifika, vidaus audito atliekamos funkcijos, skundų nagrinėjimo tvarka, kaip įvedamas ir kaip veikia algoritmas, kokį procentą sudaro vienkartiniai instrumentai bei vienkartinės pagalbinės steriliosios priemonės, kas kiek laiko keičiami lipnūs mėlyni kilimėliai prie įėjimų į skyrių, reanimaciją, gimdymo kambarius. Pagrindinis vizito tikslas – pasisemti patirties infekcijų kontrolės klausimais - buvo įvykdytas Mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje, kur dr. J. Miciulevičienė delegacijai išsamiai pristatė Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos darbą ligoninėje, supažindino su atliekamais tyrimais, aparatūra, pasidalino patirtimi, valdant antibiotikų vartojimą.

20170228 112451  20170228 120022

20170228 122120  20170228 123714

20170124 120303

Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę darbo vizito atvyko sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, viceministrė Gintarė Šakalytė, lydintys asmenys, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas bei Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas.  

Svečių tikslas – įsigilinti į ligoninėje teikiamų paslaugų sąlygas, susipažinti su esama operacinių, Sterilizacijos-dezinfekcijos poskyrio, Kraujagyslių, Abdominalinio skyrių kritine būkle, įvertinti būsimus naujus operacinių komplekso bei Regioninės sterilizacinės projektus.

Apžiūrėjusi kritinės būklės sterilizacinę, dešimtmečius nei remonto, nei naujos aparatūros nemačiusias operacines, delegacija aplankė ir neseniai renovuotą Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyrių su naująja angiografijos įranga ir Dienos chirurgijos skyrių, kur gydymo bei slaugos paslaugos teikiamos pagal aukščiausius europinius standartus.

Svečiai apsilankė ir ligoninei radiologines paslaugas teikiančiame „Affidea Lietuva“ padalinyje. 

20170124 114555 20170124 115542

20170124 121223 20170124 121854

20170124 122322 20170124 122358

20170124 122536 20170124 123442

 

 

Vasario 5 d. Polinos sūnus švęs trečiąjį gimtadienį. Jei ne mamos intuicija ir pastabumas – berniukas šios šventės galėjo ir nesulaukti. Šiandien, kai mažylio sveikata stabilizavosi ir pavojus dėl meningokoko infekcijos jau praėjęs, moteris sutinka papasakoti, ką išgyveno.

 „Vaikui naktį, apie pusę 4, pakilo temperatūra. Sūnus visada miega kartu su mumis lovoje ir kai per sapnus jis ėmė kažką šnekėti, pabudau. Termometras rodė 41 laipsnį. Sugirdžiau vaistus nuo temperatūros ir iki pusės 6 nemiegojau, gulėjau šalia, jį stebėdama. Keista buvo tai, kad temperatūra „laikėsi“. Kai būna gripas, duodi vaistų ir ji krinta, o čia – ne“, - stebėjosi ji.

Mama sakė vienu metu prisnūdusi ir jautusi, tarsi ją kas budintų - „gelbėk savo vaiką“.

Ryte vaikas vis dar karščiavo, tačiau jokių dėmelių, išduodančių meningokoko infekciją, nebuvo. Dėmelės pasirodė tik 11 val. ryto.

„Tie bėrimai labai maži, vienas kitas raudonas. Turiu 6 vaikus ir žinojau, kad čia ne alergija. Ant rankos tos dėmelės labiau blyškios, neaiškios. Labai daug skaičiau apie šitą infekciją, todėl nedelsiau, paskambinau savo gydytojai ir pranešiau, kad atvažiuoju“, - pasakojo mama.

Šeima gyvena kaime, 50 kilometrų iki Vilniaus. Kadangi vyras dirbo sostinėje, Polina paprašė kaimyno pagalbos.

„Antakalnio poliklinikoje padarė tyrimus, tačiau jie nepasakė, kas negerai – tiesiog matė infekciją, galbūt įtarė meningokoką. Atsiuntė į šalia esančią Vilniaus klinikinę ligoninę, gydytojai čia reagavo labai greitai“, - džiaugėsi moteris.

Polinos teigimu, išgirsti tokią diagnozę mamai yra tikras šokas.

„Jau namie turėjau įtarimą, todėl labai skubėjau. Nenorėjau, kad mano vaikas mirtų“, - pripažino ji.

Ligoninėje vaikui buvo pradėtas gydymas ir jo sveikata tiesiog akyse ėmė gerėti. Moteris sakė dar nesiryžtanti visiškai atsipalaiduoti, kai iki tragedijos buvo vos vienas žingsnis.

„Reikia stebėti savo vaiką, mamos tą moka. Kai vaikui nebeįdomu žaisti, iškart matai, kad kažkas negerai. Taip pat reikia domėtis, daug skaityti. Visgi turbūt nepakeičiamas dalykas yra mamos intuicija“, - atviravo ji.

Polina pasakojo, kad išvengti ligų padeda ir sveikas maistas – šeima viską augina pati, stengiasi kuo mažiau lankytis parduotuvėse. Paklausta, ką mananti apie skiepus nuo meningokoko, moteris sakė abejojanti.

„Prieš metus labai jais domėjausi, nes vis girdėdavai – vienas mirė, kitas vaikas. Tariausi su gydytoja, ji nieko aiškaus nepasakė“, - mena ji.

Polinos namuose iš ligoninės grįžtančio broliuko laukia dar 5 vaikai – 4 broliukai ir viena sesutė.

„Turėti tokią didelę šeimą – tikra laimė. Kiti sako, kad vieną vaiką auginti yra sunku, tačiau aš manau priešingai. Kai didelė šeima, daug brolių, seserų – jiems yra lengviau įveikti visus gyvenimo iššūkius. Vienam yra sunku“, - įsitikinusi pašnekovė.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų Priėmimo-skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Irenos Babianskienės teigimu, ši istorija – mamos reakcijos ir gydytojų operatyvumo nuopelnas.

„Šeima buvo labai arti tragedijos. Dabar jau galime traktuoti, kad čia nebuvo žaibinė forma, tačiau tą akimirką nebuvo aišku. Vaikas susirgo naktį. Ryte pastebėjusi bėrimą perpiet mama jau buvo poliklinikoje. Pas mus jiedu pasirodė apie 4 val. Bendra vaiko būklė buvo sunki, tačiau vaikas buvo sąmoningas. Reakcijos buvo kiek prislopintos, tačiau jis dar galėjo atsakyti į klausimus. Pagrindinis požymis – hemoraginis bėrimas – jau buvo padengęs visą kūnelį, greitai plito. Temperatūra siekė 39 laipsnius“, - pasakojo gydytoja.

Berniukui buvo tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas iki 180. Vėliau sumažėjo arterinis kraujospūdis. Atlikti kraujo tyrimai bei specialus tyrimas parodė tikrąjį kaltininką.

„Rodikliai buvo labai prasti. Buvo aišku, kad kraujyje – uždegimas. Vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių - C-reaktyvus baltymas – per pusę paros jau buvo pasiekęs 71. Kalcitoninas (hormonas) buvo 10, sutrikęs ir kraujo krešumas. Visa tai rodė sepsinę vaiko būseną. Suleidome antibiotikų, buvo lašinta lašinė ir vaiko būklė jau po poros valandų stabilizavosi“, - pasakojo I. Babianskienė.

Kadangi su sergančiu berniuku artimai bendravo kiti šeimos nariai, jie taip pat atvyko į ligoninę ir gavo profilaktinę antibiotiko dozę.

Gydytojos teigimu, klinikinėje ligoninėje meningokoko infekcija sergantys vaikai su hemoraginiu bėrimu – pavieniai atvejai.

„Net jei matote vieną ar du bėrimo elementus – prisiminkite meningokoką ir skubėkite pas gydytojus. Išrenkite atžalą ir įdėmiai apžiūrėkite visą kūną. Infekciją išduoda ir aukšta temperatūra, jei prasidėjęs smegenų dangalų pakenkimas – būna sutrikusi vaiko sąmonė, jis tampa vangus, mieguistas“, - vardijo skyriaus vedėja.

Meningokoko infekcija dažniausiai puola pačius mažiausius. Paklausta, kaip vaikai ja suserga, gydytoja paaiškino apie tėvų indėlį.

„Mes, suaugę, esame daugelio ligų nešiotojai. Tėvai, seneliai, artimiausia aplinka – jei nesuserga meningokokine infekcija, tai jiems būna tiesiog paprasta sloga, tarsi virusinė infekcija. Tačiau burnoje, nosiaryklėje yra ligos sukėlėjas – bakterija - ir su seilėmis ją galima perduoti vaikui ir jį užkrėsti“, - sakė I. Babianskienė.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.

 

 

Giedrė Armalytė

Delfi, 2017 01 12