Neįgaliesiems

PATVIRTINTA

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės

 ligoninės direktoriaus

2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr.V1-69

Viešosios įstaigos

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

  1. 1.Bendroji dalis

1.1.                                   Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (toliau – Ligoninė, įstaiga), įstaigos kodas 302692454, adresas Antakalnio g. 57, Vilnius.

1.2.                                   Ligoninė vykdo veiklą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos draudimo, Viešųjų įstaigų, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais bei kitais teisės aktais ir norminiais dokumentais, reguliuojančiais sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, įstaigos įstatais, šiomis vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais ligoninės vidaus dokumentais.

1.3.  Ligoninė užsiima veikla, nurodyta Ligoninės įstatuose ir išduotoje licencijoje.

1.4.                                   Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais ir reglamentuoja pacientų kreipimosi į ligoninę tvarką, pacientų teises ir pareigas ligoninėje, pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarką, ginčų ir konfliktų tarp ligoninės ir pacientų sprendimo tvarką, informacijos pacientui ir jo artimiesiems apie jo sveikatos būklę teikimo tvarką,  medicininių dokumentų (gydymo stacionare ligos istorijų / gimdymo istorijų / naujagimio raidos istorijų / asmens sveikatos istorijų), kitų dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientui ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką, įstaigos administracijos,  pagalbinių tarnybų darbo laiką, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų nuostatas, paciento dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo tvarką. Šios Taisyklės taikomos VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės padaliniuose, esančiuose Antakalnio g. 57, Vilniuje.

1.5.                                   Vidaus tvarkos taisyklės skelbiamos (prieinamos) pacientams matomoje vietoje, o jų elektroninė versija skelbiama ligoninės tinklapyje.

1.6.                                   Ligoninės personalas, pacientai ir lankytojai privalo laikytis šių vidaus tvarkos taisyklių. Klausimus, susijusius su vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu, sprendžia ligoninės direktorius ar jo įgaliotas darbuotojas.

1.7.                                   Ligoninėje yra įdiegta kokybės vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO 9001 standarto reikalavimus.

  1. 2.Pacientų kreipimosi į ligoninę tvarka.

2.1.                                   Pacientas  į Ligoninę gali atvykti:

2.1.1.     su asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu siuntimu (forma Nr.027/a – Išrašas iš medicininių dokumentų arba forma Nr.028-1/a – Siuntimas tirti, konsultuoti ir gydyti);

2.1.2.  su greitosios medicinos pagalbos (GMP) palydimuoju lapu (GMP palydimasis lapas nėra siuntimas konsultuoti ar gydyti);

2.1.3.         be siuntimo:

2.1.3.1. būtinajai medicinos pagalbai gauti (indikacijas būtinosios medicinos pagalbos teikimui nustato gydytojas);

2.1.3.2.  pageidaudamas gauti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

2.1.3.3. pacientai, prisirašę prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių sutartį su ligonine dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šeimos gydytojo kompetencijos ribose šių įstaigų nedarbo metu.

2.2.                                   Atvykęs pacientas pirmiausiai turi kreiptis į Ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vieną iš poskyrių (Suaugusiųjų priėmimo – skubios pagalbos poskyrį / Akušerijos ir ginekologijos priėmimo – skubios pagalbos poskyrį / Vaikų priėmimo – skubios pagalbos poskyrį). Pacientas, planine tvarka atvykęs Dienos chirurgijos skyriuje teikiamoms paslaugoms gauti, turi iš karto kreiptis į šio skyriaus registratūrą.

2.3.                                   Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymu nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Apdraustajam tiek planinė pagalba, susijusi su pagrindinės ligos gydymu, tiek ir būtinoji medicinos pagalba, teikiamos nemokamai. Nedraustam asmeniui, nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba (indikacijas jos teikimui, teikimo mastą nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas). Už kitas sveikatos priežiūros paslaugas nedraustas pacientas turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius.

2.4.                                   Pacientas, atvykęs planine tvarka, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą siuntimą. Gydytis į stacionarą pacientus siunčia ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos po visiško ištyrimo, kai panaudotos visos galimybės tirti ir gydyti ambulatoriškai, arba stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos po atitinkamo gydymo, jei būtina jį tęsti kitoje gydymo įstaigoje. Pacientai, užsiregistravę Darbo biržos įskaitoje, ligoninės personalui paprašius, turi pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

2.5.                                   Jei pacientui reikia suteikti būtinąją pagalbą, ji teikiama vadovaujantis teisės aktais bei Ligoninės vidaus dokumentais, reglamentuojančiais būtinosios pagalbos teikimą. Būtinoji medicinos pagalba pacientui turi būti suteikta ir neturint asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduoto siuntimo. Indikacijas būtinosios medicinos pagalbos teikimui nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje dirbantis personalas užtikrina būtinosios medicinos pagalbos teikimą visą parą.

2.6.                                   Priėmimo – skubios pagalbos poskyryje pacientą apžiūrėjęs gydytojas nusprendžia, ar reikia jį hospitalizuoti, ar nukreipti į kitą gydymo įstaigą, kur jam būtų suteikta reikiama pagalba (jei ligoninėje tokia pagalba neteikiama), ar pacientui priėmimo – skubios pagalbos poskyryje teikti stebėjimo paslaugą, ar, atlikus tyrimus ir/ar paskyrus gydymą, jį galima išleisti į namus tolesniam ambulatoriniam gydymui. Apie priimtą sprendimą gydytojas informuoja pacientą (jo atstovą).

 

  1. 3.Nemokamų paslaugų nomenklatūra ir asortimentas, jų teikimo tvarka

3.1.                                   Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kiti teisės aktai bei sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis.

3.2.                                   Planine tvarka į ligoninę atvykusiems ir hospitalizuotiems pacientams paslaugos, susijusios su ligos diagnostika, gydymu ir slauga, teikiamos nemokamai. Papildomos paslaugos, nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, teikiamos susimokėjus ligoninės kasoje.

3.3.                                   Būtinoji medicinos pagalba visiems pacientams teikiama nemokamai pagal teisės aktų bei vidaus dokumentų reikalavimus.

3.4.                                   Pacientams, atvykusiems be siuntimo, mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

  1. 4.Paciento (jo atstovo) teisių įgyvendinimo tvarka Ligoninėje

Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovą (atstovus).

4.1.                                   Teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas

4.1.1.     Ligoninė privalo užtikrinti pacientui teikiamų paslaugų kokybę ir savalaikiškumą.

4.1.2.     Ligoninės personalas privalo su pacientu (jo atstovu) bendrauti pagarbiai bei sudaryti ir užtikrinti tokias sąlygas, kurios nežemintų paciento garbės ir orumo.

4.1.3.     Pacientui laiku turi būti suteiktos jo būklei adekvačios ir mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.

4.1.4.     Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje.

4.2.                                   Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą

4.2.1.     Pacientas (jo atstovas) teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Laikoma, kad savanoriškai į ligoninę dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad ligoninės personalas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų reikalingus tyrimus, būtinas gydymo procedūras. Savo ruožtu ligoninė privalo užtikrinti, kad visa būtina informacija, pacientui (jo atstovui) būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi metu, o ligoninės darbuotojai atsakytų į visus paciento (jo atstovo) klausimus, susijusius su šia informacija. Jei sveikatos priežiūros specialistas, atliekantis paciento sveikatos priežiūrą, negali atsakyti į paciento (jo atstovo) klausimus, jis turi nurodyti ligoninėje atsakingą asmenį, kuris galėtų atsakyti į pacientui (jo atstovui) rūpimus klausimus.

4.2.2.     Įgyvendinant teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojama.

4.2.3.     Pacientas (jo atstovas) turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, tačiau toks paciento noras pasirinkti vieną ar kitą specialistą neturi pažeisti kitų pacientų teisės laiku gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas (jo atstovas) galimybę pasirinkti norimą specialistą aptaria su skyriaus vedėju, kuris ir priima motyvuotą sprendimą.

4.2.4.  Pacientas (jo atstovas) turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Įgyvendinant šią teisę, paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti ribojama.

4.3.                                   Teisė į informaciją

4.3.1.     Pacientui (jo atstovui) turi būti suteikta (prieinama) informacija apie ligoninėje teikiamas nemokamas, iš dalies mokamas ir mokamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti.

4.3.2.     Pacientui (jo atstovui) turi būti suteikta (prieinama) informacija apie siuntimo į kitas sveikatos priežiūros įstaigas tvarką.

4.3.3.     Pacientui (jo atstovui) turi būti suteikta (prieinama) informacija apie ligoninės vidaus tvarkos taisykles.

4.3.4.     Pacientas (jo atstovas) turi teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją.

4.3.5. Pacientas (jo atstovas) turi būti informuotas apie jo pareigą bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugas paskyrusiu ir (ar) teikiančiu sveikatos priežiūros specialistu, vykdyti jo paskyrimus ir nurodymus, pranešti apie bet kokius nukrypimus nuo paskyrimų.

4.3.6.     Pacientas (jo atstovas) turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, ligoninėje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydantis gydytojas (budėjimo metu – budintis gydytojas) turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

PASTABA. 4.3.6 punkte nurodyta informacija pacientui gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas (jo atstovas) atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui informacijos, kuri gali pakenkti jo sveikatai ar sukelti pavojų gyvybei, priima gydantis gydytojas arba gydytojas specialistas, teikiantis pacientui sveikatos priežiūros paslaugas, (budėjimo metu – budintis gydytojas), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią tokio sprendimo priėmimo tvarką. Apie sprendimo neteikti informacijos priėmimą ir jo motyvus gydytojas pažymi paciento medicinos dokumentuose. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus. Paciento psichikos ligonio teisės gauti informaciją ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

4.3.7.     Jeigu paciento tolesnis buvimas ligoninėje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant jį į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui (jo atstovui) turi būti išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas (jo atstovas) patvirtina tai parašu medicinos dokumentuose.

4.4.                                   Teisė nežinoti

4.4.1. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, ligoninėje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui (jo atstovui) pateikiama prieš jo valią. Atsisakymą informacijos pacientas (jo atstovas) turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu medicinos dokumentuose.

PASTABA. 4.4.1. punkte nurodyti informacijos pateikimo pacientui (jo atstovui) apribojimai netaikomi, kai dėl paciento (jo atstovo) atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims.

4.5.                                   Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose

4.5.1. Paciento (jo atstovo) pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Medicinos dokumentų pateikimas pacientui (jo atstovui) gali būti ribojamas, jeigu juose esanti informacija galėtų pakenkti paciento sveikatai ar galėtų sukelti pavojų jo gyvybei. Sprendimą neišduoti pacientui (jo atstovui) medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas (budėjimo metu – budintis gydytojas). Apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus gydytojas pažymi medicinos dokumentuose.

4.5.2.     Gydantis gydytojas (budėjimo metu – budintis gydytojas) ar pacientą apžiūrėjęs gydytojas specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui (jo atstovui) įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Jeigu paciento (jo atstovo) reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, gydytojas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Gydytojo ir paciento (jo atstovo) ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia ligoninės direktorius.

4.5.3.     Pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pacientui (jo atstovui) pageidaujant, jo lėšomis ligoninės Statistikos skyriaus darbuotojai privalo padaryti ir išduoti paciento medicinos dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi žodžiu ar raštu į ligoninę dienos. Pacientui (jo atstovui) pageidaujant, kopijas patvirtina Statistikos skyriaus vedėjas ar jį pavaduojantis asmuo.

4.5.4.     Pacientui (jo atstovui) pageidaujant, jis gali raštu kreiptis į ligoninę ir paprašyti, kad jam būtų išduoti diagnozės ir gydymo aprašymai. Rašytinės informacijos teikimo paslauga yra mokama, kai ji nesusijusi su asmens sveikatos priežiūros ir farmacinių paslaugų teikimu. Pacientas (jo atstovas), ligoninei teikiantis prašymą dėl rašytinės informacijos suteikimo, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl rašytinės informacijos, pateikia savo tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Ligoninė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi dienos jam turi išduoti prašomus diagnozės ir gydymo aprašymus. Asmeniui pateikus rašytinį prašymą suteikti rašytinę informaciją su nuoroda „skubos tvarka”, diagnozės ir gydymo aprašymai turi būti išduoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi dienos. Teikiamą rašytinę informaciją apie pacientą pasirašo ją rengęs gydytojas. Rašytinės informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

4.6.                                   Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą

4.6.1.     Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento (jo atstovo) sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.

4.6.2.     Duomenys apie paciento buvimą ligoninėje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo ir slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Medicinos dokumentų formos yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos. Kaip medicinos dokumentų priklausiniai yra naudojami ligoninės direktoriaus patvirtinti įvairūs vidaus naudojimo blankai. Ligoninės personalas privalo užtikrinti, kad medicinos dokumentai ir jų priklausiniai būtų naudojami taip, kad būtų užtikrinta paciento privataus gyvenimo apsauga.

4.6.3.     Visa informacija apie paciento buvimą ligoninėje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

4.6.4.     Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento (jo atstovo) sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas (jo atstovas) medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas (jo atstovas) turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

4.7.                                   Teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ypatumai

4.7.1.     Be paciento (jo atstovo) sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija valstybės institucijoms gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas.

4.7.2.     Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas ligoninės civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas.

4.7.3.     Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

4.7.4.     Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą ir naudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka.

4.7.5.     Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.

4.7.6.     Apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, ligoninės darbuotojai privalo nedelsdami pranešti teisėsaugos institucijoms.

4.8.                                   Paciento teisė į anoniminę sveikatos priežiūrą

4.8.1.     Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis. Už sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, pacientas moka pats, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis.

4.9.                                   Paciento dalyvavimas biomedicininiuose tyrimuose ir mokymo procese

4.9.1.     Be paciento (jo atstovo) rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicininius tyrimus.

4.9.2.     Įtraukiant pacientą į biomedicininius tyrimus ir mokymo procesą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už mokslo interesus.

4.9.3.     Ligoninėje yra mokomi sveikatos priežiūros specialistai. Pacientas (jo atstovas) privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose turi būti pažymėta, kad jis yra įtraukiamas į mokymo procesą. Laikoma, kad pacientas (jo atstovas), pasirašytinai susipažinęs su ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, sutinka, kad jis būtų įtraukiamas į mokymo procesą. Pacientas (jo atstovas), nesutinkantis dalyvauti mokymo procese arba nesutinkantis, kad informacija apie jį būtų naudojama mokslo ir mokymo tikslais, tai pareiškia raštu (atsisakymą patvirtina parašu) medicinos dokumentuose.

4.9.4.         Naudojant informaciją mokslo ir mokymo tikslais, neturi būti pažeidžiamas paciento asmens privatumas.

4.10.           Teisė skųstis

4.10.1.      Pacientas (jo atstovas), manydamas, kad ligoninėje buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, turi teisę ligoninei pateikti skundą (rašytinį kreipimąsi), laikydamasis pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.

4.10.2.  Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento (jo atstovo) pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi ar šiame punkte nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui (jo atstovui) ir nurodoma grąžinimo priežastis.

4.10.3.      Pacientas, pateikdamas skundą, privalo pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.

4.10.4.  Pacientas (jo atstovas) turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

4.10.5.  Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientas (jo atstovas) turi teisę kreiptis tik nepatenkintas skundo nagrinėjimu ligoninėje.

4.10.6.    Ligoninė, gavusi paciento (jo atstovo) skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

  1. 5.Paciento (jo atstovo) pareigos ir jų įgyvendinimo tvarka

5.1.                                   Pacientas (jo atstovas) privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais ligoninės nustatytais dokumentais ir vykdyti juose nurodytas pareigas.

5.2.                                   Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su ligoninės specialistais ir kitais darbuotojais.

5.3.                                   Pacientas (jo atstovas), norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos atvejus.

5.4.                                   Pacientas (jo atstovas) kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus jam žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.

5.5.  Pacientas (jo atstovas), gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu (parašu) medicinos dokumentuose, kaip to reikalauja teisės aktai bei ligoninės vidaus dokumentai.

5.6.                                   Pacientas (jo atstovas) privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų.

5.7.                                   Pacientas (jo atstovas) privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą.

5.8.                                   Pacientas (jo atstovas) privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais.

5.9.                                   Pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei.

  1. 6.Pacientų lankymo, išrašymo ir perkėlimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka

6.1.      Skyriuose pacientai lankomi darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., nedarbo ir švenčių dienomis nuo 11.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 17.00 val. iki 19.00 val. Esant sunkiai paciento sveikatos būklei, leidžiama lankyti bet kuriuo paros metu, lankymo laiką ir trukmę suderinus su gydančiu gydytoju ar skyriaus vedėju, budėjimo metu – su budinčiu gydytoju.

6.2.                                   Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pacientės lankomos kiekvieną dieną nuo 8.00 iki 10.00 val. ir nuo 16.00 iki 19.00 val.

6.3.                                   Reanimacijos profilio skyriuje gulintį pacientą vienu metu lankyti gali ne daugiau kaip vienas asmuo, o kituose skyriuose – ne daugiau kaip 2 asmenys.

6.4.                                   Pacientams palatoje atliekant procedūras, jų lankymas draudžiamas.

6.5.                                   Lankytojams draudžiama:

6.5.1.     eiti į ligoninės skyrių su viršutiniais lauko drabužiais (striukėmis, paltais) ir avalyne. Einant į skyrių su lauko avalyne, privaloma užsidėti vienkartinius apavus;

6.5.2.     rūkyti ligoninės patalpose ir ligoninės teritorijoje;

6.5.3.     šiukšlinti ir triukšmauti;

6.5.4.     pacientus išvesti ir išsivežti už ligoninės skyriaus ribų be gydančio gydytojo (budėjimo metu – budinčio gydytojo) arba skyriaus vedėjo sutikimo;

6.5.5.     karantino metu lankyti pacientą;

6.5.6.     turėti su savimi arba nešti pacientui šaunamąjį ar šaltąjį ginklą;

6.5.7.     nešti pacientams svaigalų, rūkalų, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

6.5.8.     dėl infekcijų pavojaus nerekomenduojama ikimokyklinio amžiaus vaikams lankyti naujagimius.

6.6.                                   Lankytojai, pažeidžiantys vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, gali būti išprašyti iš skyriaus ar ligoninės medicinos ar saugos tarnybos darbuotojų.

6.7.                                   Karantino metu perduodami pacientams maisto produktai turi būti tvarkingai supakuoti ir tinkami vartoti, ant pakuotės užrašyta paciento vardas, pavardė, skyrius, palata.

6.8.                                   Apie išrašymą į namus ar perkėlimą į kitą sveikatos priežiūros įstaigą pacientui turi būti pranešta prieš 24 val. (išskyrus atvejį, kai pacientas skubiai perkeliamas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą būtinajai pagalbai suteikti).

6.9.                                   Pacientui skirti dokumentai (,,Išrašas iš medicininių dokumentų” – forma 027/a ir kt. dokumentai) išrašymo ar perkėlimo dieną turi būti sutvarkyti ne vėliau kaip iki 16 val.

6.10.       Išrašant nepilnametį pacientą, būtina informuoti tėvus arba globėjus.

6.11.       Naujagimiai išrašomi kiekvieną dieną iki 16 val.

  1. 7.Ginčų ir konfliktų tarp ligoninės ir pacientų sprendimo tvarka

7.1.                                   Pacientas (jo atstovas), manydamas, kad ligoninėje yra (buvo) pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, turi teisę ligoninei pateikti skundą, laikydamasis norminių teisės aktų nustatyto ir šioje tvarkoje nurodyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.

7.2.                                   Pacientas (jo atstovas) turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

7.3.                                   Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovą (atstovus). Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus. Paciento atstovais gali būti: atstovai pagal įstatymą ir atstovai pagal pavedimą.

7.4.                                   Nagrinėjamas tas skundas, kuris yra parašytas valstybine (lietuvių) kalba, yra paciento pasirašytas, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, turi būti nurodytas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi.

7.5.                                   Neįskaitomas, nepasirašytas ar parašytas ne valstybine kalba skundas nenagrinėjamas, jei kitaip nenusprendžia ligoninės direktorius, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo grąžinamas pacientui (jo atstovui), nurodant grąžinimo priežastį.

7.6.                                   Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, pateikdamas skundą, privalo pateikti asmens tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą (dokumentus).

7.7.                                   Paciento (jo atstovo) skundas, pateiktas elektroniniu būdu ir pasirašytas elektroniniu parašu, prilyginamas skundui, pateiktam raštu. Pacientas (jo atstovas) skundą elektroniniu būdu gali pateikti į ligoninės elektroninį paštą (adresas info@vmkl.lt) arba į ligoninės interneto svetainės (adresas www.vmkl.lt) pagrindiniame puslapyje esančią nuorodą „Padėkos, sveikinimai, skundai“. Elektroniniu būdu pateiktas skundas turi būti pateiktas taip, kad ligoninė, gavusi skundą, galėtų:

7.7.1.     atpažinti elektroninio dokumento formatą;

7.7.2.     atidaryti ir apdoroti jį elektroninių dokumentų valdymo sistemos ar kitomis ligoninės naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis;

7.7.3.     atpažinti prašymo turinį;

7.7.4.     identifikuoti elektroninį parašą ir prašymą pateikusį asmenį.

7.8.                                   Skundas, pateiktas elektroniniu būdu, kai negalima atpažinti elektroninio dokumento formato, atidaryti ir apdoroti jį elektroninių dokumentų valdymo sistemos ar kitomis institucijos naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis, atpažinti prašymo turinio, ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas elektroniniu būdu (elektroninio pašto adresu) skundą pateikusiam asmeniui, nurodant grąžinimo priežastį. Skundas, pateiktas elektroniniu būdu, kai negalima identifikuoti elektroninio parašo ir prašymą pateikusio asmenio, nenagrinėjamas, jeigu ligoninės direktorius nenusprendžia kitaip.

7.9.                                   Pacientas (jo atstovas) gydymosi ligoninėje metu gali pateikti skundą, įrašydamas jį į skyriuje, kuriame, paciento (jo atstovo) manymu, buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, esančią Pageidavimų, pasiūlymų ir pastabų knygą. Reikalavimai skundo formai ir turiniui nurodyti 7.4 punkte.

7.10.   Ligoninės direktorius skundui išnagrinėti paskiria atsakingą asmenį, sudaro komisiją arba nurodo audito grupei atlikti neplaninį vidaus medicininį auditą.

7.11.   Ligoninė, gavusi tinkamai pateiktą paciento (jo atstovo) skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

7.12.   Ligoninėje nagrinėjami tik tie pacientų (jų atstovų) skundai, kurių nagrinėjimas yra priskiriamas ligoninės kompetencijai. Jei skunde pateiktos informacijos nagrinėjimas nėra priskiriamas ligoninės kompetencijai, skundas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo yra grąžinamas pareiškėjui, nurodant skundo nenagrinėjimo priežastį.

7.13.       Skundas, su kuriuo tas pats asmuo pakartotinai kreipiasi į ligoninę tuo pačiu klausimu (dėl tos pačios priežasties), nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pareiškėjui pagrįstumu. Kai pakartotinis skundas nenagrinėjamas, ligoninė per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo praneša pareiškėjui, kodėl jo skundas nenagrinėjamas.

7.14.   Jei pacientas (jo atstovas) nepatenkintas skundo nagrinėjimu ligoninėje, jis turi teisę kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, t.y. pirmiausiai paciento (jo atstovo) skundas turi būti išnagrinėtas ligoninėje, o tik po to pacientas (jo atstovas) turi teisę kreiptis į kitas institucijas su prašymu nagrinėti jo skundą.

7.15.   Pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pacientui (jo atstovui) pageidaujant, jo lėšomis ligoninės Statistikos skyriaus darbuotojai privalo padaryti ir išduoti paciento medicinos dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi žodžiu ar raštu į ligoninę dienos. Pacientui (jo atstovui) pageidaujant, kopijas patvirtina Statistikos skyriaus vedėjas ar jį pavaduojantis asmuo.

7.16.    Pacientui (jo atstovui) pageidaujant, jis gali raštu kreiptis į ligoninę ir paprašyti, kad jam būtų išduoti diagnozės ir gydymo aprašymai. Rašytinės informacijos teikimo paslauga yra mokama, kai ji nesusijusi su asmens sveikatos priežiūros ir farmacinių paslaugų teikimu. Ligoninė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi dienos jam turi išduoti prašomus diagnozės ir gydymo aprašymus. Teikiamą rašytinę informaciją apie pacientą pasirašo ją rengęs gydytojas.

7.17.    Už pacientų (jų atstovų) žodinių nusiskundimų, pastabų nagrinėjimą ir jų išsprendimą vietoje atsakingas skyriaus vedėjas. Nagrinėjami tik tokie žodiniai pacientų (jų atstovų) nusiskundimai ir pastabos, kuriuos galima išspręsti tuoj pat, vietoje, nepažeidžiant paciento, kitų asmenų ir ligoninės interesų. Nepavykus išspręsti nusiskundimo ar pastabos žodžiu, pacientui (jo atstovui) turi būti sudaryta galimybė jį išdėstyti raštu. Raštu pateiktas nusiskundimas yra vertinamas ir nagrinėjamas kaip paciento (jo atstovo) skundas.

  1. 8.Informacijos pacientui (jo atstovui) apie jo sveikatos būklę teikimo tvarka

8.1.                                   Pacientas (jo atstovas) teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Laikoma, kad savanoriškai į ligoninę dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad ligoninės personalas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų reikalingus tyrimus, būtinas gydymo procedūras. Savo ruožtu ligoninė privalo užtikrinti, kad visa būtina informacija, nurodyta šios tvarkos 8.2. punkte pacientui (jo atstovui) būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi metu, o ligoninės darbuotojai atsakytų į visus paciento (jo atstovo) klausimus, susijusius su šia informacija. Jei sveikatos priežiūros specialistas negali atsakyti į paciento (jo atstovo) klausimus, jis turi nurodyti ligoninėje atsakingą asmenį, kuris galėtų atsakyti į pacientui (jo atstovui) rūpimus klausimus.

8.2.                                   Prieš pradedant į ligoninę atvykusiam pacientui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, slaugytoja / akušerė / medicinos registratorė ir gydytojas savo kompetencijų ribose supažindina pacientą (jo atstovą):

8.2.1.   su jo teisėmis ir pareigomis;

8.2.2.     su ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis;

8.2.3.     su ligoninėje teikiamų mokamų ir iš dalies mokamų paslaugų kainomis ir galimybe jomis pasinaudoti, su nemokamomis paslaugomis ir galimybe jomis pasinaudoti;

8.2.4.     su siuntimo į kitas sveikatos priežiūros įstaigas tvarka, su galimybe rinktis sveikatos priežiūros specialistą (nurodoma ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų profesinė kvalifikacija);

8.2.5.     su paciento (jo atstovo) pareiga bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugas paskyrusiu ir (ar) teikiančiu sveikatos priežiūros specialistu, vykdyti jo paskyrimus ir nurodymus, pranešti apie bet kokius nukrypimus nuo paskyrimų.

8.3.                                   Pacientas (jo atstovas) taip pat yra informuojamas, kad ligoninė yra sudariusi sutartis su aukštosiomis mokyklomis (universitetais, kolegijomis), rengiančiomis sveikatos priežiūros specialistus, dėl studentų, rezidentų mokymo, ir kad jis (pacientas (jo atstovas), jam sutikus, gali būti įtrauktas į mokymo procesą.

8.4.                                   Tai, kad nurodyta informacija buvo suteikta ir jis ją suprato, bei savo sutikimą / nesutikimą pacientas (jo atstovas) patvirtina savo parašais vidaus naudojimo blanke „Paciento valios pareiškimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje”, kuris yra skyriuose pildomų medicinos dokumentų priklausinys. Jei pacientas (jo atstovas) nesutinka dalyvauti mokymo procese arba, kad informacija apie jį būtų naudojama mokslo ir mokymo tikslais, savo nesutikimą jis patvirtina parašu. Tokiu atveju pacientas negali būti įtrauktas į mokymo procesą, o informacija, esanti paciento medicinos dokumentuose, negali būti naudojama mokslo ir mokymo tikslais.

8.5.      Esant nestabiliai paciento būklei, gresiant pavojui jo gyvybei, pacientui suteikiama tik pati būtiniausia informacija, susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Visa kita reikalinga informacija pacientui suteikiama vėliau, stabilizavus būklę ir išnykus pavojui jo gyvybei.

8.6.      Pacientas (jo atstovas) turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, ligoninėje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydantis gydytojas (budėjimo metu – budintis gydytojas) turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus. Šiame punkte nurodyta informacija pacientui gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas (jo atstovas) atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui informacijos, kuri gali pakenkti jo sveikatai ar sukelti pavojų gyvybei, priima gydantis gydytojas arba gydytojas specialistas, teikiantis pacientui sveikatos priežiūros paslaugas, (budėjimo metu – budintis gydytojas), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią tokio sprendimo priėmimo tvarką. Apie sprendimo neteikti informacijos priėmimą ir jo motyvus gydytojas pažymi paciento medicinos dokumentuose. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus.

8.7.      Prieš numatomą atlikti radiologinį tyrimą, intervencinę ir/ar invazinę procedūrą, prieš numatomą atlikti operaciją gydytojas informuoja pacientą (jo atstovą) apie procedūros / operacijos esmę, tikslus, eigą, galimas komplikacijas. Susipažinęs su pateikta informacija, savo sutikimą ar nesutikimą su procedūros / operacijos atlikimu pacientas (jo atstovas) patvirtina parašu ligoninėje naudojamuose vidaus naudojimo blankuose, kurie yra medicinos dokumentų priklausiniai.

8.8.  Jeigu paciento tolesnis buvimas ligoninėje nėra mediciniškai pagrįstas, prieš išrašant jį į namus ar siunčiant į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui (jo atstovui) gydantis gydytojas (budėjimo metu – budintis gydytojas) turi išsamiai paaiškinti tokio sprendimo pagrįstumą ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumą. Gavęs tokią informaciją, pacientas (jo atstovas) patvirtina tai parašu vidaus naudojimo blanke „Paciento valios pareiškimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje”.

8.9.                                   Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, ligoninėje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui (jo atstovui) pateikiama prieš jo valią. Atsisakymą informacijos pacientas (jo atstovas) turi aiškiai išreikšti ir patvirtinti parašu medicinos dokumentuose. Šiame punkte nurodyti informacijos pateikimo pacientui (jo atstovui) apribojimai netaikomi, kai dėl paciento (jo atstovo) atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims.

8.10.   Gydantis gydytojas (budėjimo metu – budintis gydytojas) ar pacientą apžiūrėjęs gydytojas specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui (jo atstovui) įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Jeigu paciento (jo atstovo) reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, gydytojas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Gydytojo ir paciento (jo atstovo) ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo sprendžia ligoninės direktorius.

8.11.   Pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pacientui (jo atstovui) pageidaujant, jo lėšomis ligoninės Statistikos skyriaus darbuotojai privalo padaryti ir išduoti paciento medicinos dokumentų kopijas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi žodžiu ar raštu į ligoninę dienos.

8.12.   Pacientui (jo atstovui) pageidaujant, jis gali raštu kreiptis į ligoninę ir paprašyti, kad jam būtų išduoti diagnozės ir gydymo aprašymai. Rašytinės informacijos teikimo paslauga yra mokama, kai ji nesusijusi su asmens sveikatos priežiūros ir farmacinių paslaugų teikimu. Pacientas (jo atstovas), ligoninei teikiantis prašymą dėl rašytinės informacijos suteikimo, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl rašytinės informacijos, pateikia savo tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Ligoninė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi dienos jam turi išduoti prašomus diagnozės ir gydymo aprašymus. Asmeniui pateikus rašytinį prašymą suteikti rašytinę informaciją su nuoroda „skubos tvarka”, diagnozės ir gydymo aprašymai turi būti išduoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo paciento (jo atstovo) kreipimosi dienos. Teikiamą rašytinę informaciją apie pacientą pasirašo ją rengęs gydytojas.

8.13.   Pacientui (jo atstovui) ligoninės personalas informaciją savo kompetencijos ribose teikia žodžiu. Rašytinė informacija yra pateikiama padalinių informacinėse lentose bet postuose esančiuose segtuvuose.

  1. 9. Medicininių dokumentų (gydymo stacionare ligos istorijų / gimdymo istorijų / naujagimio raidos istorijų / asmens sveikatos istorijų), kitų dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientams ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka

9.1.      Pacientui pageidaujant, susipažinimui jam turi būti pateikta gydymo stacionare ligos istorija / gimdymo istorija / naujagimio raidos istorija ar kiti medicinos dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei. Apie neigiamą atsakymą leisti susipažinti sprendžia gydytojų konsiliumas ir pažymi ligos istorijoje (2-ame ligos istorijos puslapyje ,,Kiti ypatingi atžymėjimai ir pastabos”). Su ligos istorija susipažinęs pacientas pasirašo su prierašu: „susipažinau“.

9.2.      Pacientui pageidaujant, jo lėšomis, gali būti padarytos ligos istorijos ir kitų medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

9.3.      Ligos istorijų ar kitų medicinos dokumentų kopijos išduodamos tik pačiam pacientui ar nepilnamečio paciento tėvams arba globėjams, po mirties – asmenims, kurie yra mirusio paciento turto paveldėtojai LR įstatymų nustatyta tvarka.

9.4.      Visiems išrašomiems iš stacionaro ir ambulatoriniams pacientams išduodamas „Išrašas iš medicininių dokumentų“, forma 027/a (VMKL forma 027/a yra detalizuota ir vadinama „Epikrize“); nėščiosioms – forma 113/1/a. Dirbantiems ar registruotiems Darbo biržoje pacientams išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.  Asmenims, kurie buvo gydyti ligoninėje arba kurie stacionare slaugė vaiką ir dėl to negalėjo atvykti į ugdymo įstaigą, yra išduodama medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją (forma Nr. 094/a). Jei dėl šios priežasties pacientas negalėjo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos instituciją, jam išduodama medicininė pažyma Nr. 094-1/a (medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos instituciją). Išduodami medicinos dokumentai registruojami tam skirtuose žurnaluose ir/ar apie jų išdavimą pažymima medicinos dokumentuose (gydymo stacionare ligos istorijoje /  asmens sveikatos istorijoje).

9.5.                                    Pakartotini išrašai iš ligos istorijos ar kitų medicinos dokumentų išduodami ligoninės Statistikos skyriuje, sumokėjus nustatytą mokestį.

9.6.                                    Elektroninio nedarbingumo pažymėjimo dublikatas išduodamas, pateikus pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie neišmokėtą pašalpą ligos metu; pažymos, forma 094/a, dublikatas – pateikus pažymą iš atitinkamos įstaigos.

9.7.                                   Medicinos dokumentai ir jų kopijos valstybinėms institucijoms, kurioms LR įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią, išduodamos šia tvarka:

9.7.1.     Gautas raštiškas pasirašytas institucijos vadovo prašymas, kuriame nurodytas norimos gauti informacijos pobūdis bei panaudojimo tikslas, registruojamas ligoninės Raštinėje.

9.7.2.     Direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens nurodymu, per nustatytą terminą, Statistikos skyriaus vedėja paruošia atsakymą, medicinos dokumentus ar jų kopijas.

9.7.3.     Minėtoms institucijoms pateikiami medicinos dokumentai registruojami Lietuvos Vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka. Medicinos dokumentų lydraštį ar raštą pasirašo ir kopijas patvirtina ligoninės direktorius ar kitas direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas. Apie dokumentų paėmimą laikinam naudojimuisi pasirašo prašančiosios įstaigos atsakingas atstovas.

9.7.4.     Dokumentai pateikiami:

9.7.4.1.    tiesiogiai, prašančiosios įstaigos atsakingam darbuotojui atvykus jų pasiimti;

9.7.4.2.    ar kitu būdu (specialiuoju valdžios institucijų paštu, tokiam atsiradus).

9.7.5.     Valstybinių institucijų, kurioms LR įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią, pareigūnas, pageidaujantis medicinos dokumentų ar jų kopijų, be oficialaus raštiško prašymo privalo pateikti ir dokumentą, liudijantį, kad jis tikrai yra tos institucijos atstovas.

9.7.6.     Nakties, išeiginėmis ir švenčių dienomis besikreipiantiems teismo ir ikiteisminių įstaigų atstovams dėl paciento (nukentėjusiojo) sveikatos būklės, sužalojimo sunkumo, budintis gydytojas išduoda ,,Išrašą iš medicininių dokumentų”, formą 027/a.

  1. 10.Ligoninės, ligoninės administracijos ir kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas

10.1.   Ligoninėje paslaugos pacientams teikiamos ištisą parą be poilsio dienų.

10.2.   Ligoninės administracija, pagalbinės tarnybos dirba nuo 8.00 val. iki 16.30 val. (pietų pertrauka – 12.30 val. iki 13.00 val.).

10.3.   Priešventines dienas ligoninės administracija ir pagalbinės tarnybos dirba nuo 8.00 val. iki 15.30 val. (pietų pertrauka – 12.30 val. iki 13.00 val.).

  1. 11. Darbuotojų  saugą ir sveikatą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų nuostatos

11.1.   Už darbuotojų saugą ir sveikatą ligoninėje atsako darbdavį atstovaujantis asmuo – ligoninės direktorius, kuris sudaro darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

11.2.   Darbdavio įgaliotais asmenimis darbuotojų saugai ir sveikatai ligoninės struktūriniuose padaliniuose direktorius įsakymu paskiriami padalinių vadovai, kurie įgyvendina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

11.3.   Ligoninėje įsteigta Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, kuri vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais dokumentais, Kolektyvine sutartimi ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatais.

11.4.   Ligoninėje yra privalomi bei vykdomi instruktavimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais:

11.4.1.      įvadinis;

11.4.2.      pirminis darbo vietoje;

11.4.3.      periodinis darbo vietoje;

11.4.4.      papildomas darbo vietoje.

Instruktavimai vyksta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-08-10 įsakymu Nr. V-204 patvirtintu „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašu“ bei ligoninės direktoriaus nustatyta tvarka.

11.5.       Ligoninėje organizuojamas privalomas darbuotojų sveikatos tikrinimas; sudaromos sąlygos pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku. Atsisakę tai padaryti, darbuotojai yra nušalinami nuo darbo ir jiems už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.Vadovaujantis sveikatos patikrinimo išvadomis, darbuotojai, jų sutikimu, gali būti perkelti į kitą darbą; nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims sudaromos sąlygos dirbti nekenksmingoje darbo aplinkoje.

11.6.       Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe ir incidentus tiria ligoninės direktoriaus įsakymu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo – Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, išrinkto Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas. Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, incidentą, nukentėjusysis arba asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, o padalinio vadovas pranešti Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Visi ligoninėje įvykę nelaimingi atsitikimai darbe ir incidentai yra registruojami Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnale bei ištiriami per 7 darbo dienas nuo įvykio.

11.7.   Ligoninėje organizuojamas profesinės rizikos vertinimas ir tuo pagrindu nustatoma darbuotojų saugos ir sveikatos būklė padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad būklė neatitinka norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų, organizuojamas reikiamų priemonių įgyvendinimas.

11.8.   Visi ligoninės darbuotojai aprūpinami saugiomis darbo priemonėmis. Įsigyjamų darbo priemonių privalomuosius saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai (medicinos prietaisams – medicinos normos MN). Ypatingas dėmesys atkreipiamas į darbuotojų apsaugą nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų poveikio.

11.9.   Darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ar ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus, kuriuos privalėjo vykdyti ir su jais buvo supažindintas (instruktuotas ar apmokytas, kaip laikytis jų reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

  1. 12.Pacientų turimų asmens dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo, registravimo ir saugojimo tvarka

12.1.           Sąvoka „materialinės vertybės“ apima:

12.1.1.      pinigus;

12.1.2.      dirbinius iš brangiųjų metalų;

12.1.3.      brangius protezus.

12.2.           Pacientų turimi asmens dokumentai ir materialinės vertybės, perduodami / priimami saugoti ligoninėje, yra registruojami ,,Pacientų dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo registravimo žurnale”.

12.3.   Už palatoje su savimi turimus ir ligoninės personalui saugoti neperduotus dokumentus ir materialines vertybes pacientas (jo atstovas) atsako pats.

12.4.   Kiekviename skyriuje pacientams (jų atstovams) turi būti pateikta informacija apie dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo, registravimo ir saugojimo tvarką. Tokia informacija yra suteikiama žodžiu (informaciją teikia gydantis gydytojas, budėjimo metu – budintis gydytojas; palatos slaugytoja / akušerė) arba pateikiama skyriuje esančioje informacinių pranešimų lentoje.

12.5.   Personalo veiksmai, hospitalizuojant pacientą, kuris negali savo valios išreikšti pats:

12.5.1.  Hospitalizuojant pacientą, kuris negali savo valios išreikšti pats (pacientas be sąmonės, sąmonė pritemusi, prislopinta, pacientas neadekvačiai vertina situaciją ir kt.):

12.5.1.1.    paciento asmens dokumentai perduodami skyriaus, į kurį jis hospitalizuojamas, slaugytojai, apie tai pažymint paciento medicinos dokumentuose: nurodoma, kokie dokumentai paimami, kas juos paėmė ir kam perdavė. Įrašą paciento medicinos dokumentuose savo parašais patvirtina asmens dokumentus paėmęs ir perdavęs bei priėmęs ligoninės darbuotojai. Apie saugojimui priimtus asmens dokumentus skyriaus slaugytoja pažymi ,,Pacientų dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo registravimo žurnale”;

12.5.1.2.  materialinės vertybės priimamos laikinam saugojimui Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje (viename iš jo poskyrių), tai pažymint ,,Pacientų dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo regis­travimo žurnale” ir užpildant „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo aktą“. Paciento materialines vertybes priima ir paėmimo faktą savo parašais ,,Pacientų dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo ir saugojimo regis­travimo žurnale” (toliau – Registravimo žurnalas) ir „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo akte“ patvirtina pacientą priėmęs gydytojas ir bendrosios praktikos slaugytoja / akušerė.

12.6.       Bendrosios praktikos slaugytoja / akušerė, paėmusi paciento materialines vertybes, apie tai pažymi paciento medicinos dokumentuose (grafoje ,,Kiti ypatingi atžymėjimai” ar kitoje vietoje).

12.7.       Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė (jei pacientė hospitalizuota iš Akušerijos ir ginekologijos priėmimo – skubios pagalbos poskyrio – Akušerijos patologijos skyriaus vyresnioji akušerė) tolesniam saugojimui paciento materialines vertybes perduoda į ligoninės kasą (ligoninės kasos darbo laikas: pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 val. 00 min. iki 16 val. 30 min.; pietų pertrauka nuo 12 val. 30 min. iki 13 val. 00 min.), tai pažymint Registracijos žurnale ir „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo akte“. Pacientas (jo atstovas pagal įstatymą arba pagal pavedimą) skyriuje saugomus asmens dokumentus gali atsiimti išrašymo dieną. Ligoninės kasoje saugomas materialines vertybes  pacientas (ar jo atstovas) atsiimti gali kasos darbo metu.

12.8.       Į ligoninės kasą saugoti atiduotas materialines vertybes atsiima pats pacientas arba jo atstovas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jei daiktus atsiima paciento atstovas, ligoninės personalas turi teisė paprašyti, kad būtų pateiktas ir atstovavimo pacientui teisėtumą patvirtinantis dokumentas). Pacientas (jo atstovas) materialinių vertybių atsiėmimo faktą ir tai, kad neturi pretenzijų ligoninės personalui dėl saugotų daiktų grąžinimo, patvirtina parašais Registravimo žurnale ir „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo akte“ tam tikslui skirtose vietose. „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo aktas“ yra paciento medicinos dokumentų priklausinys ir yra saugomas kartu su paciento medicinos dokumentais, o jo kopija atiduodama pacientui (jo atstovui).

12.9.   Pacientui mirus ar perkėlus jį į kitą stacionarą, paciento asmens dokumentus ir materialines vertybes atsiima jo atstovas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (reikalui esant - ir atstovavimo pacientui teisėtumą patvirtinantį dokumentą). Paciento atstovas dokumentų ir materialinių vertybių atsiėmimo (grąžinimo) faktą ir tai, kad neturi pretenzijų ligoninės personalui dėl saugotų paciento daiktų grąžinimo, patvirtina parašais Registravimo žurnale ir „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo akte“.

12.10.   Personalo veiksmai, hospitalizuojant pacientą, kuris savo valią gali išreikšti pats:

12.10.1.      Hospitalizuojant pacientą, kuris savo valią gali išreikšti pats, jis yra informuojamas, kad:

12.10.1.1.                  turimus asmens dokumentus gali atiduoti saugoti skyriaus, kuriame jis gydomas, personalui;

12.10.1.2.                  turimas materialines vertybes gali atiduoti saugoti į ligoninės kasą arba skyriaus, kuriame jis gydomas, personalui.

12.11.       Jei pacientas (jo atstovas) pageidauja, kad jo turimos materialinės vertybės būtų saugomos ligoninės kasoje, jis materialines vertybes perduoda skyriaus, kuriame gydomas, vyresniajai slaugos administratorei (vyresniajai akušerei); jos nedarbo metu – skyriuje dirbančiai bendrosios praktikos slaugytojai / vaikų slaugytojai / akušerei. Materialinių vertybių atidavimo ir priėmimo faktas pažymimas skyriuje saugomame Registravimo žurnale, pildomas „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo aktas“, įrašus patvirtinant paciento ir ligoninės darbuotojų parašais. Kitą darbo dieną skyriaus vyresnioji slaugos administratorė (vyresnioji akušerė) paciento materialines vertybes perduoda saugoti į ligoninės kasą.

12.12.   Jei pacientas pageidauja, kad jo asmens dokumentai ir/ar materialinės vertybės būtų saugomi skyriuje, kuriame jis gydomas, turimus dokumentus ir/ar materialines vertybes jis perduoda skyriaus vyresniajai slaugos administratorei (vyresniajai akušerei); jos nedarbo metu – skyriuje dirbančiai bendrosios praktikos slaugytojai / vaikų slaugytojai / akušerei. Dokumentų ir/ar materialinių vertybių atidavimo ir priėmimo faktas pažymimas Registravimo žurnale, įrašus patvirtinant paciento ir ligoninės darbuotojo parašais tam tikslui skirtose žurnalo grafose. Pacientų asmens dokumentai, materialinės vertybės yra saugomi skyriuje esančiame seife arba saugiai rakinamoje spintoje. Už saugojimui atiduotų paciento dokumentų ir materialinių vertybių saugumą atsako skyriaus personalas.

12.13.   Jei pacientas turimų asmens dokumentų ir/ar materialinių vertybių neperduoda saugoti ligoninės personalui, už jų saugumą atsako jis pats.

12.14.   Pacientas (jo atstovas) atsiimti saugomus asmens dokumentus ir/ar materialines vertybes gali išrašymo iš ligoninės dieną arba anksčiau pačiam pageidaujant.

12.15.   Pacientas (jo atstovas) dokumentų ir/ar materialinių vertybių atsiėmimo faktą ir tai, kad neturi pretenzijų ligoninės personalui dėl saugotų daiktų grąžinimo, patvirtina parašu Registravimo žurnale. Jei materialinės vertybės buvo saugotos ligoninės kasoje, papildomai pildomas „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo aktas“ (užpildoma likusioji akto dalis). Pacientui atiduodama užpildyto akto kopija.

12.16.   Pacientui mirus ar perkėlus jį į kitą stacionarą, paciento asmens dokumentus ir materialines vertybes atsiima jo atstovas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (reikalui esant – ir atstovavimo pacientui teisėtumą patvirtinantį dokumentą). Paciento atstovas dokumentų ir/ar materialinių vertybių atsiėmimo (grąžinimo) faktą ir, tai, kad neturi pretenzijų ligoninės personalui dėl saugotų paciento daiktų grąžinimo, patvirtina parašu Registravimo žurnale. Jei paciento materialinės vertybės buvo saugotos ligoninės kasoje, paciento atstovas daiktų atsiėmimo (grąžinimo) faktą patvirtina parašu ir „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo akte“. „Paciento materialinių vertybių paėmimo, perdavimo saugojimui bei grąžinimo aktas“ yra saugomas kartu su paciento medicinos dokumentais, o jo kopija atiduodama paciento atstovui.